propaganda

Dirbtinis intelektas naudojamas propagandai, sekimui, raketų, biologinių ginklų kūrimui ir net taikymuisi į Amerikos laivus šalia Irano. Technologijų įmonės „Anthropic“ vadovas Dario Amodei ragina konkurentus pristabdyti dirbtinio intelekto kūrimo tempą – skirti daugiau dėmesio saugumui. Po tokio pasiūlymo pasaulio biržose smuko technologijų įmonių akcijos. O Donaldas Trumpas pažėrė kritikos Amodei, esą prieš technologijų industriją vykdoma konspiracija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Gegužės mėnesį Kultūros ministerijos paskelbtame tyrime nurodoma, kad daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų 2025 m. rinkosi ignoruoti internete pastebėtą dezinformaciją, propagandą ar dirbtinio intelekto suklastotą turinį. Tai kelia didelį nerimą, turint omenyje, jog pastaruoju metu aukščiausi šalies vadovai pažymi, jog Lietuva gali sulaukti galimų Rusijos atakų prieš kritinę infrastruktūrą, o rugpjūčio viduryje paskelbta dezinformacijos centro „Debunk.

Dar pavasarį Kultūros ministerija skelbė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 56 proc. – linkę ignoruoti propagandines ar dezinformacines žinutes, jei skirtinguose šaltiniuose pateikiama informacija nesutampa. Tuo metu tyrimai rodo, kad Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos apie Lietuvą daugėja, o informacinės atakos tampa vis aktyvesnės.

Informacinės atakos prieš Lietuvą nesiliauja – priešiškų valstybių skleidžiami naratyvai vis dažniau persikelia į socialinius tinklus, kur melagingą turinį atskirti tampa vis sudėtingiau. Ekspertai pabrėžia, kad tokioje situacijoje ypač svarbu neprarasti pasitikėjimo valstybe. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Simona Uksaitė ir informacinių grėsmių tyrėja Vidmantė Krušinskaitė.

Nors po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Baltarusijos susitarimo kontrabandinių balionų antskrydžių Lietuvoje sumažėjo, Kremliui palanki žiniasklaida toliau intensyviai puola Lietuvą, išnaudodama šią krizę šalies institucijoms diskredituoti, skelbia naujausia dezinformacijos centro „Debunk.org“ analizė.

Liepos mėnesį Rusijos propagandos taikinyje – diskusijos dėl galimybės išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje, antradienį pranešė kariuomenės analitikai. Teigiama, jog Kremliaus pareigūnai nevengė grasinimų Lietuvai ir tikino, kad branduolinio ginklo dislokavimas rytiniame Aljanso flange priverstų Rusiją reaguoti konvencinėmis priemonėmis.

Rusų provokatoriai paskelbė apgavę Lietuvos prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Deividą Matulionį, apsimetę Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos sekretoriumi Rustemu Umerovu. Kaip jiems pavyko įtikinti nacionalinio saugumo ekspertą? Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.

Seimas imasi svarstyti įstatymų pataisas, siūlančias kriminalizuoti karo propagandą, dezinformaciją bei užkardyti „SIM spiečių“ naudojimą, šiomis veiklomis užsiimančius asmenis baudžiant pinigine bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Po pateikimo už konservatorės Daivos Ulbinaitės inicijuotą įstatymo pataisų paketą antradienį balsavo 75, prieš – 7, susilaikė 13 parlamentarų.

Artėjant rusų minimai Gegužės 9-ai dienai, Kremliaus režimas pranešė, kad šiais metais vadinamasis Pergalės dienos paradas bus be įprastos karinės technikos. Ekspertai teigia, kad toks rusų sprendimas rodo, kad režimas silpsta. Jie taip pat priminė, kad ši diena yra apipinta Kremliaus propagandinių naratyvų.

Dažnai jaunimui socialiniai tinklai yra ne tik pramoga, bet ir pagrindinis informacijos šaltinis, tačiau pastebima, kad juose daugėja dezinformacijos. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimas atskleidė, kad tradicinėje žiniasklaidoje dezinformacijos vartotojai neieško, tačiau jos vis daugiau aptinkama socialiniuose tinkluose. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.

Socialiniuose tinkluose plintantis dirbtinio intelekto kurtas turinys kelia vis daugiau neramumų – nuo klaidinančių žemėlapių iki išgalvotų faktų. Pasak eksperto, atsakas į tai turi būti ne ribojimai, o kokybiškos, patikimos informacijos kūrimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.

Rusijos pramogų pasaulio užkulisiuose vėl verda aistros, o pagrindiniu taikiniu tapo svetur gyvenanti Maksimo Galkino ir Alos Pugačiovos šeima. Šį kartą skambiomis frazėmis pasižymėjo modelis Ana Kalašnikova. Remdamasi vien savo įžvalgomis ir humoristo išvaizdos pokyčiais, ji Rusijos propagandinei žiniasklaidai pažėrė spėjimų apie tariamas paslaptis garsioje poroje.

Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė pasakojimą apie Lietuvoje gimusią ir augusią moterį, kuri su šeima persikėlė gyventi į Baltarusiją. Straipsnyje ši istorija pateikiama kaip pavyzdys, esą rodantis, kad dalis Baltijos šalių gyventojų nusivilia Vakarų kryptimi ir renkasi gyvenimą autoritarinėje valstybėje. Tačiau tekste pateikiami teiginiai yra vienos šeimos subjektyvus vertinimas, o kai kurios jų interpretacijos neatitinka platesnio faktinio konteksto. „News.

„Reddit“ interneto svetainėje pasidalinta nuotrauka, kurioje matosi lipdukas su užrašu: „Šalin islamą iš Europos“. Ekspertas teigia, kad tokia protesto forma egzistavo kurį laiką, tačiau neaišku, kokie tikslai slypi už tokio lipduko. Prieš kelis dienas „Reddit“ interneto svetainėje vienas vartotojas pasidalino Kauno autobuso nuotrauka. Joje matyti autobuse užklijuotas lipdukas. Ant lipduko vaizduojama burka apsirengusi moteris.

Kremliui palankioje žiniasklaidoje 2025 metais išaugo informacinių išpuolių prieš Lietuvos partizanų vadus srautas. Dažniau buvo skelbti kaltinimai nacizmu, Holokausto nusikaltimais ir kolaboravimu, atskleidė dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ tyrimas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) užfiksavo naują socialiniuose tinkluose plintančių dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų, kuriais skleidžiama Rusijos propaganda, bangą. Apie tai centras pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Kaip Rusija naudoja dirbtinį intelektą? Tai yra naudojantis dirbtiniu intelektu sukurti vaizdo įrašai, kuriuose tariamai vaizduojami parlamento nariai, policijos pareigūnai ir Ukrainos kariai.

Praėjusiais metais 223 Kremliui palankios internetinės žiniasklaidos publikacijas antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva, išnagrinėjęs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ teigia, jog laisvės kovotojams vis dažniau taikoma „nacių“ etiketė.

Žurnalistika dažnai reiškia darbą tada, kai kiti miega – krizės, karas ar pandemija ištrina „darbo valandų“ ribas ir palieka vieną tikslą: kuo greičiau, bet kuo tiksliau informuoti. Tačiau informacijos amžiuje svarbiausia tampa ne greitis, o patikimumas – kaip atpažinti faktus ir nepasiklysti melagienų sraute? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistas, redaktorius ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėjas Lukas Dulskas.

Socialinėje erdvėje vis dažniau pastebimos fiktyvios paskyros, kurių tikslas yra paveikti nuomonę. Dėl šio reiškinio didėja pavojus manipuliuoti viešąja nuomone ir skleisti dezinformaciją. Kaip neapsigauti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, analizės centro Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė. Botai, botų fermos – daug viešojoje erdvėje dabar apie tai kalbama.

Naujausias tyrimas rodo, kad beveik 9 iš 10 lietuvių netikrina informacijos internete ir gali tapti Rusijos skleidžiamo melo įrankiu, o propaganda šiandien tampa vis labiau rafinuota ir paremta dirbtinio intelekto įrankiais.

Naujausias tyrimas atskleidžia, kad 9 iš 10 lietuvių tiki bent vienu Rusijos skleidžiamu melagingu naratyvu. Daugiausiai lietuviai užkimba ant propagandinių žinučių apie smunkančią Lietuvos ekonomiką, Rusijos karo galybę, gebėjimą kariauti be perstojo ir tikinimą, kad Baltijos šalis ji galėtų užimti per kelias dienas.

Kaip išlaikyti ramybę, kai pasaulis aplinkui atrodo nestabilus? Hibridinės atakos ir klaidinanti informacija socialiniuose tinkluose gali sukelti didelį nerimą.

Naujausias tyrimas atskleidžia, kad net 9 iš 10 lietuvių tiki bent vienu Kremliaus skleidžiamu melagingu naratyvu. Daugiausiai lietuviai užkimba ant propagandinių žinučių apie smunkančią Lietuvos ekonomiką, Rusijos karo galybę, gebėjimą kariauti be perstojo ir tikinimą, kad Baltijos šalis ji galėtų užimti per kelias dienas. Propagandą tiriantys ekspertai bei kariuomenė ragina manipuliacijoms nepasiduoti, mat toks yra jų tikslas – kurti chaoso ir baimės atmosferą.

Vladimiro Putino gimtadienio dieną viename Rusijos mieste paskelbtas gedulas. Jakutsko srityje esančiame Pokrovske nuo spalio 7 iki 9 dienos nuspręsta pagerbti kare prieš Ukrainą žuvusius Rusijos karius. Tuo metu propagandistai niršta – jų teigimu, toks sprendimas V. Putino gimtadienio dieną esą yra „politinis akibrokštas“. Jakutsko srityje, Pokrovsko mieste, nuo spalio 7 iki 9 dienos paskelbtas gedulas žuvusiems Rusijos kariams, kovojusiems kare prieš Ukrainą.

„Putinas kovoja savo karą dviem frontais. Ukrainoje kovoja realiais dronais, tankais ir Rusijos žmones mesdamas į tą mėsmalę, o Vakaruose jis kovoja informacinį karą“, – teigia propagandos ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius. Būdami NATO siena ir aktyvūs Ukrainos rėmėjai, Lietuvoje šį Kremliaus informacinį spaudimą jaučiame kasdien – nuo socialinių tinklų srautų iki naujienų portalų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) praneša pašalinusi 3 „TikTok“ paskyras, kuriose buvo įžeidinėjami ir žeminami Lietuvos šaulių sąjungos nariai, neigta Rusijos karinė agresija bei linkėta mirtis Jonui Ohmanui.  Apie tai LRTK pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Lietuvos radijo ir televizijos komisija sustabdė žalingos ir smurtą kurstančios informacijos sklaidą „TikTok“ platformoje Socialiniame tinkle „TikTok“ buvo platinami šokiruojantys vaizdai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) „koordinuota informacine ataka“ vadina Sakartvelo žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Jungtinė Karalystė Lietuvoje ruošia aktyvistus, kurie būtų pasitelkiami neramumams kelti per spalio mėnesį šioje Kaukazo šalyje vyksiančius savivaldos rinkimus. Apie Lietuvoje ruošiamus aktyvistus pranešė žiniasklaidos tinklas „Prime Time“. Sakartvelo opoziciją jį laiko palankiu valdantiesiems.

Rusija Europoje pradėjo propagandinę kampaniją, kurios šūkis – „Rusija man ne priešas“. Lipdukai su šia žinute pasirodė Rumunijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Pasa naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras. „Rusija pradėjo propagandinę kampaniją „Rusija man ne priešas“, kuri pasiekė Rumuniją.

Italija trečiadienį pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministerijos sąrašą, kuriame Vakarų politikai kaltinami antirusiška retorika, ir pavadino jį „propagandiniu“ triuku. Praėjusią savaitę ministerijos interneto svetainėje paskelbtame sąraše pateikiami, pasak jos, „neapykantos kalbos“ ir „rusofobiškų pareiškimų“, padarytų nuo 2014 metų, kai Rusija, nepaisydama tarptautinės teisės, aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, pavyzdžiai.

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad, nepaisant aukšto visuomenės raštingumo žiniasklaidos srityje, daugelis estų, ypač vyresnio amžiaus, yra pažeidžiami socialiniuose tinkluose skleidžiamos tikslingos propagandos atžvilgiu, rašo „ERR News“, kurios pranešimą cituoja naujienų portalas BNN. Pastaraisiais metais Estijoje vis dažniau diskutuojama apie raštingumo informacijos ir žiniasklaidos srityje stabilumą.

Sostinės „Akropolyje“ įsikūrusiame knygyne prekiaujama prieš ketverius metus Maskvoje išleista ikimokyklinukams skirta enciklopedija. Leidinyje iškraipomi istorijos faktai, vaizduojami Lietuvoje draudžiami sovietiniai simboliai, skelbia LRT Radijas. Dėl situacijos kreipųsis į enciklopediją platinusį knygyną „Mnonoknig“, pastarojo atstovai nurodė, kad propagandos turinti literatūra iš prekybos pašalinta.

Prasidėjus Izraelio ir Irano konfliktui, internete ėmė plisti gausybė įrašų, esą nufilmuotų įvykio vietose – juose matyti sprogimai, skrendančios raketos, degantys miestai. Tačiau, pasak ekspertų, nemaža dalis šių vaizdų ne tikri, o sukurti dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Nustatyti, kurie įrašai tikri, o kurie – klastotės, jau beveik neįmanoma.

Žmonos smurtas ar meilūs žaidimai? Žaibiškai išplitę vaizdai, kuriuose Prancūzijos pirmoji ponia grubiai nustumia prezidento Emmanuelio Macrono veidą, internete sukėlė audrą. Visi, kas netingi, aptarinėja asmeninį poros gyvenimą ir pašiepia pirmąją Prancūzijos porą. Į paviršių vėl iškilo ir skandalinga jųdviejų meilės istorija, kai būdama 40-metė Brigitte Macron užmezgė romaną su 15-mečiu savo mokiniu Emmanueliu Macronu.

Baltarusijoje viešėjęs buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus Minske skleidė Kremliaus naratyvus apie „fašistinę“ Lietuvą. Ekspertai perspėja, kad toks žingsnis gali silpninti visuomenės atsparumą dezinformacijai.

Kaunas tęsia pagalbą Charkivui, kitą savaitę antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą pasieks penki miesto autobusai „Vanhool A330“, penktadienį praneša Kauno savivaldybė. Pasak jos, žemagrindės transporto priemonės papildys 1,3 mln. žmonių turinčio Charkivo viešojo transporto parką, padės užtikrinti ukrainiečių mobilumą ir saugumą mieste, kur per apšaudymus sugadinta daugiau kaip 50 proc. viešojo transporto infrastruktūros.

Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ tyrimo duomenys rodo, jog prieš Gegužės 9-ąją šešis kartus išaugo Kremliaus žiniasklaidos dėmesys Lietuvai.  Pasak „Debunk.org“, prie to, jog Lietuva ir Baltijos šalys dažniau nei įprasta figūravo rusiškoje žiniasklaidoje, prisidėjo šalių sprendimas neleisti savo oro erdve naudotis Slovakijos ir Serbijos vadovams, keliaujantiems į Pergalės dienos paradą Maskvoje. Tai esą aprašė beveik visi pagrindiniai Kremliui palankūs interneto portalai.

Rusija kuria naujas bazes, kareivines ir sandėlius mūsų regione. Vakarų žiniasklaida praneša, kad kyla nauji objektai greta Rusijos–Suomijos sienos, tiesiami nauji geležinkeliai. O Kremliaus ruporai toliau skleidžia savo pramanus, kad tai NATO valstybės elgiasi agresyviai, o ne jie. Mūsų politikai žmones ramina ir siunčia žinią pačiam Kremliui – jeigu puls, gaus atgal. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors rusai vis dar įklimpę Ukrainoje, tačiau mūsų regiono taip pat nepamiršta.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius dalinosi savo įžvalgomis apie šiuos Kremliaus siunčiamus vis pasikartojančius, grasinančius naratyvus ir ko tikėtis Lietuvai. K. Girnius, įvertino, kaip reikėtų reaguoti į tokias S. Naryškino kalbas, ir kaip jis reaguoja pats į situaciją.

Vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vidas Karčiauskas teigia, kad Seime svarstomas siūlymas koreguoti komisijos narių atleidimo iš pareigų pagrindus yra nukreipti asmeniškai prieš jį. „Šitie klausimai skirti tik vienam žmogui – man“, – BNS šią savaitę sakė V. Karčiauskas.

Lietuvos vėliavą Olimpinėse žaidynėse pretendavęs nešti raitelis Benas Gutkauskas, pasirodo, įgijo antrą – Rusijos pilietybę, ir persikrikštijo ten Marko Bergo vardu. Buvęs sportininkas Maskvoje atidarė bent keliolikos milijonų eurų vertės prabangių automobilių saloną, o rusų spaudoje gyrėsi duris atvėręs būtent per Putino gimtadienį. Apie tai žurnalistai išsiaiškino tirdami M. Bergo salono nelegalias sankcijų apėjimo schemas.  Priešiško režimo šlovintojai siaučia ir Lietuvoje.

Pernai Lietuvoje suaktyvėjo Maskvos bei Minsko skleidžiamos propagandinės žinutės, piliečius bauginančios branduoliniu karu, praneša Lietuvos kariuomenės (LK) Strateginės komunikacijos departamento atstovai.  „Apžvelgiamieji metai pasižymėjo tam tikromis naujomis tendencijomis.

Trumpui pradėjus kalbėti taip, kaip kalba Rusijos propaganda, bent kiek politika besidomintys lietuviai nuščiuvo. Po vakarykščių Amerikos lyderio pareiškimų, kuriuose jis dėl karo Ukrainoje apkaltino ne Putiną, o Zelenskį bei pažėrė tokių pačių ultimatumų kaip Kremlius, socialiniuose tinkluose lūžta sąmokslo teorijų frontas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusiškos žiniasklaidos kanalai dažniausiai skleidžia dezinformaciją apie Lietuvoje ir jos kaimynėse neva kylančią naują nacizmo, antisemitizmo ir rusofobijos bangą, rengiami išpuoliai prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą, trečiadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Anot jo, Kremliui palanki žiniasklaida metai iš metų Holokausto ir antisemitizmo temas išnaudoja kurdama mitą apie rusofobijos fenomeną regione.

Kariuomenės analitikai praėjusį mėnesį pastebėjo nežymų priešiškos informacijos, nukreiptos prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus, augimą. Juose dominavo karinė tematika, siekis diskredituoti NATO aljansą, sumažinti visuomenės paramą Ukrainai ir menkinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, spalį fiksuota 240 informacinių atvejų.

Latvijos elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) uždraudė prieigą prie dar penkių Rusijos propagandos svetainių, pranešė oficialus vyriausybės leidinys „Latvijas Vēstnesis“. Uždrausta prieiga prie svetainių voennoedelo.com, Government.ru, e1.ru, km.ru ir vesti-kaliningrad.ru, skelbiančių  turinį, palaikantį ir pateisinantį Rusijos invaziją į Ukrainą ir dalies Ukrainos prijungimą prie Rusijos.

Daugelis gyventojų dar prisimena, kai prieš dvejus metus elektros kainos Lietuvoje ir kaimyninėse  valstybėse mušė visų laikų rekordus. Dabar jos kur kas mažesnės, tačiau ar gali būti, kad vis tiek už energiją mokame daug daugiau nei kiti europiečiai. Ir kodėl būtent dabar į viešumą vėl iškilo diskusija apie elektros kainas? Pasirodo, Kremliaus propaganda taikosi sujaukti ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių protus.

Talino Harju miesto apylinkės teisme pradėtas parengtinis prieš Estijos pilietę Svetlaną Burcevą pradėtos bylos dėl valstybės išdavystės ir darbo Rusijos propagandininkams nagrinėjimas, pranešė visuomeninis Estijos transliuotojas ERR. Susitikusios šalys susitarė, kad bylos nagrinėjimas teisme prasidės lapkričio 1 d. 1994 m. S. Burceva natūralizacijos būdu įgijo Estijos pilietybę.

Baltarusijoje mirties bausme nuteistas vokietis tapo režimo propagandos įrankiu – diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos prašė atleidimo, galiausiai malonė jam suteikta. Vis tik istorija – neeilinė: vokiečiui pateikti kaltinimai dėl terorizmo. Berlynas ragino Minsko režimą liautis naudoti Vokietijos pilietį savo propagandos tikslais. Tačiau kitoms Europos valstybėms tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip Baltarusija gali pasinaudoti užsienio piliečiais.

Pietų Korėjos kariuomenė penktadienį pareiškė atnaujinusi Šiaurės Korėjai skirtas propagandines transliacijas per garsiakalbius, reaguodama į tai, kad Pchenjanas per sieną pasiuntė šimtus balionų su šiukšlėmis. Seulas pranešė, kad nuo ketvirtadienio iki penktadienio aptiko apie 200 Šiaurės Korėjos pasiųstų balionų su šiukšlėmis – tai jau aštunta tokia Kim Jong Uno vyriausybės akcija nuo gegužės pabaigos.