Vis dažniau dangumi skrieja reaktyviniai dronai, kurie skrenda aukščiau ir greičiau. Įprasti dronų perėmėjai jiems jau nebetinka, todėl ukrainiečiai adaptuojasi ir kuria naujus, reaktyvinius dronų perėmėjus. Mūsų kariuomenė sako jau dabar svarstanti, kaip reikės ateityje gintis nuo tokio tipo bepiločių, bet reaktyvinių perėmėjų nebūtinai pirksime.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dronai Ukrainos kare – seniai nebe naujiena, tiek rusai, tiek ukrainiečiai išmoko prie jų prisitaikyti. Bet dabar rusai vis dažniau leidžia ne įprastus, o patobulintus, reaktyvinius dronus.
„Pasak ukrainiečių statistikos, apie 50 proc. „Shahed“ jau sudaro reaktyviniai dronai. Kiek teko girdėti, rusai gamybos linijas jau perdarinėja vien reaktyviniams dronams“, – sakė dronų ekspertas Arūnas Kumpis.
Bandoma palaužti ukrainiečių gynybą
Šalia Kyjivo dislokuoti Ukrainos kariai ginkluoti raketine trumpo nuotolio oro gynybos sistema. Jie dengia vieną iš zonų, vedančių sostinės link. Šie kariai savo kailiu pajuto, ką reiškia medžioti įprastus ir reaktyvinius rusų dronus.
„Anksčiau „Shahed“ skraidė žemiau – 1–1,5 kilometro aukštyje, ir galėjome su jais dirbti. Kartais skrisdavo dar žemiau, 100–200 metrų aukštyje, kažkas tokio. Dabar reaktyviniai dronai skrenda 4, 5, 7 kilometrų aukštyje“, – sakė Ukrainos karys Vasilijus.
Jeigu bepilotis skrenda aukštai, 5–7 kilometrų aukštyje, trumpo nuotolio oro gynybos sistemos iš esmės lieka bejėgės.
Greičio aspektas svarbus – įprasti rusų koviniai bepiločiai skrenda maždaug 200 kilometrų per valandą greičiu. Reaktyviniai juda kur kas greičiau.
Ukrainiečiai skaičiuoja, kad anksčiau, kai rusai atakuodavo įprastais bepiločiais, Kyjivo apskrityje pavykdavo numušti 9 iš 10. Dabar šis skaičius krito iki maždaug 60 proc. Tiesa, Volodymyras Zelenskis visai neseniai pranešė, kad Ukraina jau turi ir savo reaktyvinius dronų perėmėjus.
Nors Lietuva dar tik laukia, kada turėsime normalią tiek aptikimo, tiek ir neutralizavimo sistemą, ji bus skirta senesnės kartos, įprastiems dronams, kurie skrenda žemai ir ne taip greitai, kaip reaktyviniai.
„Raketinė ginkluotė Lietuvos kariuomenėje yra, kažkokio didelio iššūkio nesudaro. Natūralu, kiekis, bet sutartys yra pasirašytos, ginkluotė ateina, šiek tiek užtruksime laiko, bet pajėgumai auga“, – sakė A. Kumpis.
Tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje reaktyvinių dronų gamyba dar tik įsibėgėja. O rusų dronus išanalizavę ukrainiečiai sako, kad juose – pilna vakarietiškos įrangos.
Ar Lietuva ateityje pirks reaktyvinius dronų perėmėjus, dar neaišku. Anot Karinių oro pajėgų vado, jeigu tokie dronai prilygsta raketoms, pats klausimas iš esmės tapo ekonominis.
Nuo reaktyvinių, kaip ir nuo įprastų, dronų Lietuva dabar gali apsiginti tuo, ką turi – raketinėmis gynybos sistemomis. Jų mūsų kariai turi trumpo nuotolio, taip pat yra ir dvi vidutinio nuotolio NASAMS baterijos. Be to, Baltijos šalių oro erdvę saugo ir sąjungininkai su naikintuvais.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
