Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Lietuvoje mirė 44,8 tūkst. žmonių, tai 1014 daugiau negu 2005 m. Praėjusiais metais 1000 gyventojų teko 13,2 mirusiųjų, tai didžiausias mirtingumo rodiklis nuo 1950 m.
Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 10 metų, o moterų – 4,4 metų trumpesnė negu Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis (vyrų – 75,4 metų, moterų – 81,5 metų).
2006 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 65,3 metų, moterų – 77,1 metų. Nuo 2000 m. ji sutrumpėjo atitinkamai 1,5 ir 0,4 metų. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimą lėmė gyventojų mirtingumo didėjimas.
Išlieka labai didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės: 2006 m. vyrų ji buvo 11,8 metų trumpesnė negu moterų. Šis skirtumas tarp kaimo vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės dar didesnis – net 12,2 metų.
2006 m. dėl išorinių priežasčių mirė 5,3 tūkst. žmonių (beveik 12 proc. visų mirusiųjų): 1049 nusižudė, 899 žuvo transporto įvykių metu, 555 mirė dėl nukritimų, 486 mirė apsinuodiję alkoholiu, 335 paskendo, 429 sušalo. Vyrų standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis buvo 4,2 karto didesnis negu moterų, o kaimo gyventojų – 1,6 karto negu miesto. Du trečdaliai vyrų, mirusių dėl išorinių priežasčių, buvo 35–64 metų amžiaus.
Transporto įvykių metu vis dažniau žūsta jauni 15–29 metų amžiaus žmonės. 2006 m. šio amžiaus vyrai sudarė trečdalį, o moterys – penktadalį žuvusiųjų transporto įvykių metu.
Šalčio aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus asmenys. 2006 m. du trečdaliai sušalusiųjų buvo 45–69 metų amžiaus.
Didėja mirtingumas nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų. Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1484 asmenys, tai 242 daugiau nei 2005 m. Daugiausia mirčių sukėlė alkoholinė kepenų liga (46,7 proc.) ir atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32,7 proc.).
Vyrai dėl alkoholio vartojimo miršta dažniau nei moterys: 2006 m. vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis buvo 3,5 karto didesnis negu moterų.
Savižudybių mažėja. Per pastaruosius septynerius metus savižudybių skaičius sumažėjo trečdaliu. Nors vyrų standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių rodikliai sumažėjo nuo 82,2 iki 52,7, o moterų – nuo 15,5 iki 9,3, tačiau jie vis tiek išlieka didžiausi tarp ES valstybių narių.
