Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientas Montvydas Klumbys priklauso tai nedidelei grupei moksleivių, kurie už brandos egzaminus gavo 4 šimtukus. Jaunas vaikinas pasirinko mokslus užsienyje, nes mano, kad Lietuvoje galima tapti geru teoretiku, tačiau ne praktiku.
- Kaip tau sekėsi mokykloje ir kokie prisiminimai dar ilgam išliks atmintyje? – balsas.lt paklausė M. Klumbio.
- Mokykloje sekėsi neblogai. Nepasakyčiau, kad turėjau labai daug draugų iš klasės, tačiau puikiai sutariau su kitų klasių atstovais. Galbūt tie patys veidai atsibosta, tačiau dažniausiai tiesiog nesutampa interesai – visuomet buvau linkęs į mokymąsi, tačiau tokių klasės draugų buvo tik keletas.
O kai reikia bendrauti su kitomis amžiaus grupėmis, tai viskas pasikeičia, nes stengiesi ieškoti draugų pagal interesus – sporto draugus, projektų draugus... Iš esmės mokykla man nepatikdavo. Tiesiog tai būdavo per daug monotoniška. Eidavau ten, nes reikėjo. Žinoma, tokios pamokos, kaip kūno kultūra, fizika, matematika, informatika, chemija, būdavo kartais ir visai nieko.
Man visuomet patikdavo mokytis savarankiškai, mokytojų stengdavausi klausti tik tuomet, kai kas labai nepavykdavo. Kaip jau sakiau, daugelis pamokų man buvo nuobodžios, nesakau, kad jų labai nemėgau, bet tiesiog būdavo gana nuobodu, nes kasdien ta pati vieta, kasdien viskas tas pats.
Man daug labiau priimtinesnis būtų mokymasis interaktyviai – naudojamos kameros klasėse. Tokiu atveju būtų medžiaga įrašoma, tad galėtum ją perklausyti įsitaisęs patogioje vietoje, tau patogiu laiku.
- Ar per brandos egzaminų sesiją jautėsi jaudulys?
- Itin nesijaudinau, galbūt tik buvo sunkiau užmigti naktį prieš egzaminą, tačiau visuomet taip būna. Egzaminų sesijos labai nesureikšminau. Tai man buvo toks laikas, kai galiu pats viską spręsti – mokytis ar pasportuoti. Nesimokiau daug, tam turėjau praėjusius 12 metų, tad tiesiog išvažiavau pasportuoti.
Dar dabar atsimenu, kaip grįžtu namo 22 val. iš po futbolo ir krepšinio, o kitą dieną matematikos egzaminas. Tiesiog vien mokydamasis nieko nepasieksi. Galiausiai viskas susitvarko taip, kaip ir turi. Na, o mano pasiruošimas buvo gana paprastas – praėjusių metų egzaminų sprendimas.
- Kaip vertinate laikytus egzaminus. Ar labai sunkūs jie buvo?
- Prie lengvų egzaminų priskirčiau anglų kalbą ir matematiką. Kiti buvo gana korektiškai sudaryti, žinoma, klaidų pasitaikė ir juose, tačiau jų būna visuomet. Žinau, kad daugelis skundėsi fizikos ir informatikos egzaminais. Informatikoje antra programavimo užduotis buvo šiek tiek sudėtingesnė. Nors ją padariau, tačiau jos lyginti su kitomis nebuvo galima, nes reikėjo ir daugiau pagalvoti, ir daugiau parašyti.
Tikrai daugeliui galėjo pritrūkti laiko. Fizikoje šiais metais buvo visko – ir tokių kvailesnių užduočių, kur reikia iškaltus dalykus atsakyti, tačiau buvo ir tikrai rimtų, kur reikėjo gerai pagalvoti.
- Kokį universitetą ir kokią specialybę ketini pasirinkti?
- Kol kas renkuosi studijas užsienyje, Edinburgo universitete (Škotija). Specialybė – elektronikos ir elektros inžinerija arba vėliau keisiu kursą į elektros ir mechanikos inžineriją, nes norėčiau dirbti labiau su robotais, kitomis sistemomis, susidedančiomis ne tik su elektra, bet ir judančiomis sistemomis.
Vėliau labai norėčiau vykti į Šveicariją. Ten geriausios perspektyvos naujosioms technologijoms. Tačiau dar yra daug laiko, niekada nežinai, kaip viskas gali pasikeisti.
- Kaip vertinate studijų kokybę Lietuvoje?
- Lietuvoje yra labai gerai padedami teoriniai pagrindai. Bent jau mano pasirinktoje profesijoje. Tačiau trūksta praktikos. Užsienyje yra mažiau skiriama dėmesio teorijai, tačiau atliekama daugiau eksperimentų, laboratorinių darbų, projektų. Būtų tobula, žinoma, kažkiek laiko pasimokyti Lietuvoje dėl teorinių žinių, o toliau važiuoti į užsienį ir įgyti praktinės patirties.
- Kokia jūsų nuomonė dėl protų nutekėjimo problemos Lietuvoje?
- Protų nutekėjimas visada buvo ir bus. Protingi žmonės nesilaiko vienoje vietoje, jie kažko ieško, nori pamatyti daugiau. Žinoma, būna išimčių, tačiau kalbu apie daugumą. Galbūt ir galima iš dalies teigti, kad šiuo momentu tai tapo kaip ir problema, nes tai vyksta vis sparčiau.
Tačiau niekuomet negalime žinoti, kas bus vėliau – galbūt tie patys protingi žmonės sugrįš ir pakeis sistemą, įdiegs naujovių, kurių taip trūksta?
