Nors gimstamumas Lietuvoje praėjusiais metais augo, šalyje vis tiek mažėja gyventojų. Statistikos departamento išankstiniai duomenys taip pat rodo, kad praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo dvigubai daugiau žmonių, nei jų imigravo.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2008 m. iš Lietuvos emigravo 17,0 tūkst. gyventojų (2007 m. – 13,9 tūkst.), o imigravo – 9,3 tūkst. (2007 m. – 8,6 tūkst.).
Lietuva pagal emigracijos mastą – pirmoji Europos Sąjungoje. Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2008 m. neigiamas migracijos saldo (emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) 1000 gyventojų buvo tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse narėse – Lietuvoje (-2,3), Latvijoje (-1,1), Lenkijoje (-0,4) ir Bulgarijoje (-0,2).
Siekdamas kuo tiksliau įvertinti nedeklaruotos migracijos mastą, Statistikos departamentas atlieka nedeklaruotos migracijos tyrimus. 2008 m. asmenų, nedeklaravusių išvykimo, skaičius, remiantis 2009 m. pirmąjį ketvirtį atlikto tyrimo rezultatais, bus paskelbtas šių metų birželio mėn.
Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, kad tik kas antras trečias Lietuvos gyventojas emigruodamas deklaruoja savo išvykimą.
Per penkiasdešimt metų gyventojų sumažės per 800 tūkst.
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 milijonai 350 tūkstančių gyventojų – 16,3 tūkstančio mažiau nei prieš metus. Per pastaruosius aštuonerius metus gyventojų sumažėjo 3,9 procento.
2009 metų pradžioje 103 miestuose gyveno 2 mln. 241 tūkst žmonių, o daugiau nei 21 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių – 1109,5 tūkst. Penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – gyveno beveik du penktadaliai (39,4%) šalies gyventojų.
Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažės. 2060 m. pabaigoje Lietuvoje gyvens 2 mln. 527 tūkst. gyventojų, t. y. 822,7 tūkst. mažiau negu šių metų pradžioje.
Tuo metu Europos Sąjungoje gyventojų daugėjo. Eurostato išankstiniais duomenimis, šių metų pradžioje Europos Sąjungoje gyveno 499,7 mln. žmonių, arba 2,2 mln. daugiau nei prieš metus.
Eurostatas prognozuoja, kad ES gyventojų daugės – 2060 m. pabaigoje gyvens 4,9 mln. žmonių daugiau negu 2009 m. pradžioje.
Gimstamumas gerokai padidėjo
Praėjusiais metais Lietuvoje gimė 35,3 tūkst. kūdikių – beveik 3 tūkst. daugiau negu 2007-aisiais. Dvylika metų mažėjęs, 2003–2005 m. gimstamumas stabilizavosi ir paskutiniuosius trejus metus didėjo. 2006 m. 1000 gyventojų teko 9,2 gimusiojo, 2007 m. – 9,6, o 2008 m. – 10,5. Tačiau ir padidėjęs gimstamumo lygis kol kas neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.
Gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2008 m. vidutinis pirmą kartą gimdančių gimdyvių amžius buvo 25, 2000 m. – 24 metai. Daugiau nei trečdalis vaikų gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2008 m. Europos Sąjungoje 1000 gyventojų teko 10,8 gimusiojo (2007 m. – 10,6), daugiausia – Airijoje (18,1), Jungtinėje Karalystėje (13,0) ir Prancūzijoje (12,9), mažiausia – Vokietijoje (8,3), Austrijoje, Maltoje (po 9,2) ir Bulgarijoje (9,4).
Mirtingumas sumažėjo
2008 metais mirė 43,8 tūkst. žmonių (1,8 tūkst. mažiau negu 2007 m.). 2007 m. mirtingumas buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1950 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, 2008 m. šis rodiklis sumažėjo iki 13,1 mirusiojo.
2008 m. Lietuvoje mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų 1,4 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,7), bet buvo mažesnis negu Bulgarijoje (14,2) ir Latvijoje (14,0).
Pernai mirė 173 vaikai iki vienų metų amžiaus, tai 17 kūdikių mažiau negu 2007 m. Kūdikių mirtingumas (mirusių vaikų iki vienų metų skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusių vaikų) sumažėjo nuo 5,9 (2007 m.) iki 4,9 (2008 m.)
Vyrų ir moterų mirtingumo skirtumą tiksliausiai parodo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 2007 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 64,9, moterų – 77,2 metų. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 12,3 metų trumpesnė nei moterų. Lietuvos vyrai ir moterys gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje, ilgiausiai iš Europos Sąjungos valstybių narių gyvena Švedijos vyrai ir moterys (2007 m. – atitinkamai 78,9 ir 84,4 metų).
2008 m. daugiau kaip pusė (54%) visų mirusių asmenų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 18,8 procento – nuo piktybinių navikų, 10,9 procento – dėl išorinių priežasčių. Didžiausią išorinių mirties priežasčių dalį sudarė savižudybės – 23,3 procento, žūtys transporto įvykių metu – 12,7, atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu – 9,4, atsitiktiniai paskendimai – 6,6, nužudymai – 5,1 procento. 2008 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 652 žmonėmis mažiau negu 2007 m., dėl išorinių mirties priežasčių – 468, nuo kvėpavimo ir virškinimo sistemos ligų – atitinkamai 287 ir 183. Sumažėjo ir žuvusiųjų transporto įvykiuose – nuo 877 2007 m. iki 605 2008 m. Tačiau 2008 m. nusižudė 88 žmonėmis daugiau nei 2007 m.
Gimusių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumas išlieka neigiamas
2008 m. mirė 8,5 tūkst. žmonių daugiau negu gimė (2007 m. – 13,3 tūkst.).
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2008 m. neigiama natūrali kaita 1000 gyventojų buvo aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse narėse: Bulgarijoje (-4,8), Vengrijoje (-3,1), Latvijoje (-3,2), Lietuvoje (-2,5), Vokietijoje (-2,0), Rumunijoje (-1,5), Estijoje (-0,6) ir Italijoje (-0,2).
Pagausėjo santuokų ir sumažėjo ištuokų
2008 m. susituokė 24,1 tūkst. porų, tai maždaug tūkstančiu daugiau negu 2007 m. Po dešimtmetį (1991–2001 m.) trukusio spartaus mažėjimo, santuokų skaičius ėmė didėti. 2001 m. 1000 gyventojų teko 4,5, o 2008 m. – 7,2 santuokos.
Pernai įregistruota 10,3 tūkst. ištuokų, arba tūkstančiu mažiau negu 2007 m., ir 1000 gyventojų teko 3,1 ištuokos. 2000–2007 m. 1000 gyventojų vidutiniškai teko apie 3,1–3,4 ištuokos. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.
