Mažosios vėjo, saulės, hidro energetikos vystytojai rengiasi naujam Teismų maratonui su Lietuvos valdininkais dėl jiems skirtų, bet neišmokamų ES paramos lėšų. Pareiškėjų teigimu, Lietuva taps pirmąja ES valstybe, kurioje gavę tokią ES paramą pareiškėjai negauna numatytų europinių lėšų. Šių projektų vystytojų teigimu, pirminiais skaičiavimais padaryta žala Lietuvai gali siekti arti pusės milijardo litų, tačiau ji gali dar ir didėti, jei projektų vystytojai teisis ir dėl negautų pajamų už elektros energiją.
Žaliosios energetikos projekto vystytojų duomenimis, šiuo metu Žemės Ūkio Ministras yra patvirtinęs paramos teikimą keliolikai tokių projektų, bet juos baigę ar bebaigiantys įgyvendinti rengėjai negauna pagal paramos sutartis jiems priklausančių lėšų. Tuo tarpu Vyriausybė planuoja tvirtinti dokumentą, prieštaraujantį šalies įstatymams, kuriuo bus ne tik užkirstas kelias tokios paramos gavimui, bet ir pareikalauta grąžinti visas lėšas iš jau tokią ES paramą gavusių.
„Valdžia lyg tyčia stabdytų tokių projektų įgyvendinimą, ieškodama vis naujų būdų kaip užkirsti kelią jų veiklos pradžiai. Pareiškėjai pastatę vėjo ar hidro jėgaines, pasirašę sutartis dėl ES paramos skyrimo, jau kelis mėnesius nesulaukia jiems priklausančių pagal sutartis lėšų. Mokėjimą bandoma stabdyti, priimant naujus Aprašus, ne tik prieštaraujančius įstatymams, bet ir keliančius grėsmę jau gavusių paramą projektų veiklai. Kalba eina ne tik apie ES paramos nevykdymą, bet ir galimai tyčinius veiksmus, nukreiptus prieš pareiškėjus“, – sako paramos gavėjus atstovaujantis advokatas Mindaugas Vaičiūnas.
2009 ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Jų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Su tuo nesutikę pareiškėjai, laimėjo visas bylas teismuose prieš Žemės ūkio ministeriją ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo. Nepaisant to, projektus iki galo vystyti ryžosi tik dalis visų pareiškėjų, anot kurių, ES paramos skyrimą jiems šiuo metu bando sutrukdyti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. Visos sutartys dėl ES paramos skyrimo su pareiškėjais turi būti pasirašytos dar šiemet, nes kitu atveju, jos būtų mokamos jau iš valstybės biudžeto, o ne iš ES fondo.
„Susidaro įspūdis, kad tokių jėgainių atsiradimas kelią grėsmę kažkieno tai milžiniškiems interesams energetikos rinkoje. Investavę savo lėšas į šių projektų vystymą, susidūrėme su absoliučia valdininkų kompetencijos stoka. Juk investicijos į kaimus atneša didelę pridėtinę naudą, nekalbant jau apie tiesioginę energetinę, kuomet bent nedidelė dalis energijos išgaunama kitu būdu“, – teigia UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ vadovas Edmundas Gadišauskas.
Kai kurie pareiškėjai ES paramos lėšų negauna jau daugiau nei porą mėnesių. Nacionalinė Mokėjimo Agentūra (NMA) dar 2011 m. birželio mėnesį pasirašė sutartį dėl daugiau nei 1 mln. Lt ES paramos lėšų išmokėjimo vėjo elektrinei statyti su UAB „Eglitana“. Bendrovė pastatė vėjo elektrinę, pradėjo gaminti ir pardavinėti elektros energiją ir paprašė NMA išmokėti paramos lėšas. Lėšos pagal sutartį turėjo būti pervestos rugsėjo mėnesio pradžioje, bet jos paramos gavėjo taip ir nepasiekė.
„Tikrai neketinu taikstytis su tokiu pasityčiojimu ar kažkieno tai užmojais prieš mus. Dėsiu visas pastangas, kad patiriama žala būtų tinkamai įvertinta ir atlyginta“, – teigia UAB „Eglitana“ vadovas G. Radžiūnas.
Pagal Vyriausybei ruošiamą teikti Aprašo dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos projektą, numatoma atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokia nors paramos forma ar ateityje planuojančiais pasinaudoti .
Šiuo metu tokių ES paramų jau išmokėta daugiau nei 200 mln. litų, tad jei iš tokių įmonių būtų atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, Vyriausybei priėmus teikiamą Aprašą ne tik žlugtų ne viena iš jų, bet ir šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms kredituoti.
Lietuvos Vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Sauliaus Pikšrio teigimu, susidariusi situacija yra itin grėsminga, nes neišmokėjusi tokios paramos, Lietuva gali netekti du kartus didesnės dalies ES paramos ateityje.
„Per du metus nei vienas iš mažų atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų nesulaukė jokios ES paramos išmokėjimo, tuo tarpu iš ją turinčių gauti bandoma atimti net ir ši teisė. Tokia situacija yra itin žalinga visai šaliai, tiek lokaliai, tiek ES lygyje. Kiekvienas iš vystytojų turi visas teises reikalauti žalos atlyginimo, o bendra suma tikrai gali siekti virš pusės milijardo litų Maža to, iškyla grėsmė, kad net du kartus didesnė paramos dalis bus nubraukta ateityje“, – sako Saulius Pikšrys, Lietuvos Vėjų elektrinių asociacijos vadovas.
Paramos gavėjų teigimu, Aprašo įtvirtinimas Vyriausybės nutarimu galutinai pribaigtų visą judėjimą dėl ES paramos lėšų šiems projektams. Skaičiuojama, kad vien kitais metais tokios paramos turėtų būti išmokėta 50 – 60 mln. litų. To nepadarius, dėl patiriamos žalos bei negautos paramos sumų, pareiškėjai kreipsis į teismą.
