saulius pikšrys

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ne tik naudotis miškų teikiamomis gėrybėmis, bet ir saugoti juos nuo savavališkų kirtimų, prisidėti prie miško tvarkymo galima ir per Kalėdas. Į tokias žaliąsias Kalėdas pakvietė Trakų miškų urėdija. Šeštadienį Trakų urėdijos pakviesti čia beveik 100 jaunų miško bičiulių ir žaliųjų atstovų švarino mišką. Iš šakų bus gaminamas biokuras. Pasirūpinta ir papildyti ėdžias pašaru gyvūnams.

 Gyvenimas netoli vėjo jėgainių parkų nedaro jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai, skelbiama Masačusetso technologijų instituto (Massachusetts Institute of Technology, MIT) mokslininkų atlikto tyrimo išvadose. Atliekant tyrimą analizuotos ir apibendrintos įvairių sričių mokslinės studijos apie vėjo jėgainių poveikį aplinkinių gyventojų sveikatai, taip pat valstybiniai, nevyriausybinių organizacijų atlikti jėgainių poveikio tyrimai.

Pagal realiausią vėjo energetikos plėtros Europoje scenarijų Baltijos šalių vėjo jėgainių bendra instaliuota galia 2020 m. turėtų siekti 1500 MW, t. y. daugiau negu dvigubai viršyti dabartinę instaliuotą galią – 621 MW, prognozuoja Europos vėjo elektrinių asociacija (European Wind Energy Association, EWEA). Daugiausiai iš Baltijos šalių vėjo jėgainių galios 2020 m. turėtų būti instaliuota Estijoje – 700 MW. Lietuvai prognozuojama 600 MW, Latvijai – 200 MW.

Vėjo energetikos plėtra pagreitį įgauna visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulinė vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC) skelbia, kad per 2014 m. pasaulyje naujai instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, lyginant su 2013 m., turėtų išaugti trečdaliu – 34 proc. Prognozuojama, kad visų 2014 m. naujai instaliuotų vėjo jėgainių galingumas kartu sudėjus sieks 47,3 GW.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, šį sausį dėl ypač vėjuotų orų ypač pagausėjo elektros energijos, kurią pagamino vėjo elektrinės. Rekordinis elektros kiekis buvo fiksuojamas paskutinę sausio savaitę. Lietuvos vėjų asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tikina, kad kai kuriais atvejais Lietuva savo poreikiams iš vėjo pasigamina net 20 procentų reikalingos elektros energijos. „Vėjas pūtė pakankamai smarkiai.

Energijos, gaunamos iš atsinaujinančių išteklių – vėjo, saulės ir vandens – naudojimą palankiai vertina daugiau negu keturi penktadaliai Lietuvos gyventojų, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Vandens energijos naudojimą (hidroelektrines) palankiai vertina 83 proc. šalies piliečių, vėjo energijos naudojimą (vėjo jėgaines) – 81 proc., o saulės energijos naudojimą – 80 proc. lietuvių. 23 proc. Lietuvos gyventojų hidroelektrines vertina labai palankiai, o 59 proc. – greičiau palankiai.

Lietuvai nustojus importuoti Kaliningrado srityje gaminamą elektros energiją, elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje trečiadienį pasiekė net 108,44 eurus už megavatvalandę ir jau antrą sykį spalį viršijo 100 eurų per megavatvalandę ribą, kuri anksčiau šiemet pasiekta nebuvo nei karto.

„Mes pasigendame sisteminio požiūrio ne tik į atsinaujinančius energetinius išteklius, bet ir visoje energetikoje. Tiek energetinės nepriklausomybės strategijoje, tiek kituose dokumentuose kalbama tik apie kelis atskirus objektus, o energetikos efektyvumas lieka podukros vietoje“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vykdantysis direktorius Saulius Pikšrys.

Pastaruoju metu atsinaujinančios energijos tema vis dažniau sutinkama spaudoje, verslo pasaulyje, įvairių organizacijų veikloje, tačiau iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudaro gana mažą suvartojamos energijos dalį Lietuvoje. Nepaisant to, mūsų šalyje yra potenciali niša plėstis šiam sektoriui, tačiau tam kol kas neskiriama pakankamai dėmesio, o studentams suteikiama per mažai informacijos šia tema arba ji būna iškraipoma.