REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Mes pasigendame sisteminio požiūrio ne tik į atsinaujinančius energetinius išteklius, bet ir visoje energetikoje. Tiek energetinės nepriklausomybės strategijoje, tiek kituose dokumentuose kalbama tik apie kelis atskirus objektus, o energetikos efektyvumas lieka podukros vietoje“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vykdantysis direktorius Saulius Pikšrys.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, atsinaujinanti energetika yra „tarpžinybinė“ ir apima daugelį sričių – tai ne tik energetika, tai ir socialinė ekonominė plėtra.

REKLAMA

S. Pikšrys: kažkas Lietuvoje nori sužlugdyti atsinaujinančią  energetiką?

„Vakarų Europoje ji vystosi labai sparčiai. Deja Lietuvoje strateginio požiūrio nematome  – neakcentuojama atsinaujinančios energetikos plėtros nešama nauda“, – apgailestavo S. Pikšrys.

„Kitas klausimas – kada pradės veikti praėjusių metų viduryje priimtas atsinaujinančios energetikos įstatymas? Kada gamintojai galės pradėti planuotas investicijas į vėjo ir saulės energetiką, kurios atneštų didelę naudą Lietuvos ūkiui?“, – klausė S. Pikšrys, kalbėdamas Lietuvos pramoninkų konfederacijos iniciatyva antradienį vykusioje diskusijoje, skirtoje aptarti situaciją, besiklostančią po to, kai 2011 m. gegužės 24 d. įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu į vėjo energetiką yra investuota daugiau kaip milijardas litų, deja, plėtra sustabdyta praktiškai nuo 2009 m. pavasario,  kai buvo pradėtas rengti atsinaujinančios energetikos įstatymas.  Jis priimtas daugiau kaip prieš pusmetį, bet poįstatyminiai aktai vis dar neparuošti ir iš esmės niekas neveikia“, – apgailestavo jis, aiškindamas, kad vis dar trūksta įstatymą lydinčių teisės aktų, todėl  norintys investuoti į elektros gamybą iš atsinaujinančių energetinių išteklių, yra priversti laukti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot S. Pikšrio, per 2011 m. buvo pasirašyti vėjo elektrinių, galinčių pagaminti 29 megavatus energijos, priėmimo aktai. Tačiau dalis liko nepasirašyta, o tai būtų dar apie 14 megavatų energijos.

„Jeigu tokios tendencijos ir tokie tempai liks toliau, tai mes niekaip nepasieksime 2010 m.  direktyvos – gaminti 7 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, nes šiandien, jeigu neskaičiuosime Kauno hidroelektrinės ir Kaišiadorių hidroakumuliacinės, gaminame tik apie 4 proc. (...) Esant tokiems lėtiems augimo tempams, tikrai nepasieksime, kad 23 proc. suvartojamos elektros energijos  būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių“, – tvirtino Vėjo elektrinių asociacijos vadovas.

REKLAMA

Diskusijoje jis akcentavo, kad kol nėra aiškaus teisinio reguliavimo bei nežinomi ekonominio skatinimo principai, nėra galimybės pritraukti investicijas į vėjo, vandens ir bioenergetikos plėtrą bei didinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą. Todėl potencialius investuotojus domina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarka, veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, kainų ir tarifų nustatymo metodika, prisijungimo prie veikiančių perdavimo ir skirstomųjų tinklų tvarka, aukcionų organizavimas bei kvotų paskirstymas.

REKLAMA

S. Pikšrio teigimu, nors įvairios suinteresuotos institucijos pateikė pasiūlymų ir pastabų, kurios turėtų būti priimtinos ir visuomenei, teisinė bazė dar vis nesutvarkyta. Jis neatmeta, kad kam nors gali būti nenaudinga, jei Lietuvoje sparčiai plėtotųsi alternatyvūs energijos gamybos būdai.

„Deja, mūsų pastabos atmetamos ir susidaro vaizdas, kad vaidinama demokratija, o iš tikrųjų vykdoma užsibrėžta politika, ir mes jaučiame, kad ta politika yra kokiu būdu nors pristabdyti arba net visai sužlugdyti atsinaujinančios energetikos verslą Lietuvoje“, – neatmeta S. Pikšrys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Norėtųsi žinoti, ar tai bus 2012 m. vidurys, ar pabaiga – kad kažkoks terminas būtų“, – sakė jis, kreipdamasis į diskusijoje dalyvaujančius valstybės institucijų atstovus.

Energetikos ministerija: derinimai užtruks ilgai

Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Viktorija Sankauskaitė, kalbėdama apie tai, kaip rengiami elektros energetikos sektoriaus teisės aktai, reikalingi alternatyvių elektros energijos gamybos šaltinių plėtrai, negalėjo pažadėti, kad reikalingi dokumentai atsiras greitai, tačiau aiškino, jog svarbiausia yra jų kokybė.

REKLAMA

„Kadangi jų skaičius didelis, teko suskirstyti pagal aktualumą į atskiras grupes, todėl jų rengimas ir priėmimas išdėstytas šiemet ir kitais metais. Pirmoji, svarbiausia grupė – būtent tie teisės aktai, apie kuriuos kalbėjo S. Pikšrys,  jau buvo paskelbti viešam svarstymui“, – aiškino V. Sankauskaitė. Jos teigimu, rinkos dalyviai nepritarė teisės aktų svarstymui skubos tvarka, o pageidavo turėti užtektinai laiko juos išstudijuoti ir patobulinti.

Ji atkreipė dėmesį, kad Seimas praėjusią savaitę vykusioje neeilinėje sesijoje priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus reikės pakeitimų ir kai kuriuose kituose teisės aktuose.

REKLAMA

V. Sankauskaitės teigimu, rengiant teisės aktus, kuriais bus įtvirtinti strateginiai valstybės sprendimai dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros krypčių, tikslų ir uždavinių, „reikės koreguoti dabar galiojančią nacionalinių atsinaujinančių išteklių plėtros strategiją, bus būtina patikslinti visus rodiklius, būtinai bus tikslinamas ir Europos Komisijai teikiamas atsinaujinančių išteklių plėtros planas“.

Anot jos, ilgai užtruks ir numatytų finansavimo programų derinimas.

„Be abejo šis dalykas užtruks ilgai, bus daug diskusijų su finansinėmis, kitomis institucijomis, ir aš nelabai tikiuosi, kad šią diskusiją pavyks baigti šiais metais“, – pripažino Energetikos ministerijos atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O tie teisės aktai, kurie nėra skubūs, turėtų atsirasti 2014 m. pabaigoje, sakė V. Sankauskaitė ir pridūrė, kad „pora artimiausių metų parodys, kokia yra plėtra ir kur mes einame“.

Diskusijos dalyviai, tarp kurių buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas, mokslo ir verslo organizacijų atstovai, apgailestavo, kad Energetikos ministerijai trūksta institucinių gebėjimų. Jie taip pat priminė, kad neseniai 14 asociacijų viešai išplatino pareiškimą, kuriame buvo pabrėžta, jog jeigu Lietuvai kasmet reikia 40 teravatvalandžių energijos – 20 šilumos, 10 elektros ir 10 transporto – tai pagal esamus resursus, visą reikalingą šilumą ir elektrą bei 50 proc. energijos transportui poreikio galime pasigaminti iš biomasės  atliekų ir kitų atsinaujinančių išteklių.

REKLAMA

Lietuva, pabrėžta diskusijoje, iš atsinaujinančių šaltinių gali pasigaminti apie 70 proc. visos reikiamos energijos. Todėl, teigė diskusijos dalyviai, būtent projektams, susijusiems su energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys: esą svarbūs ir suskystintų dujų terminalas ar naujoji atominė elektrinė, tačiau tai neturi būti prioritetiniai projektai, nes esą ateityje, pavyzdžiui, VAE gaminama elektros energija tenkins apie 30, o energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, net 70 proc. visos Lietuvos energijos poreikio.

Strategijos „vinis“ turi būti ten, kur pagaminama 70 proc. energijos, tvirtino diskusijos dalyviai.


REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų