Užsienio reikalų ministerija (URM) tarsis su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija dėl galimo kalinių iš Gvantanamo kalėjimo priėmimo į Lietuvą.
UR ministras Vygaudas Ušackas žurnalistams sakė, kad trečiadienį Prezidentūroje vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu ministerija įpareigota konsultuotis šiuo klausimu su JAV administracijos atstovais.
„URM buvo įpareigota pradėti konsultacijas su JAV administracijos atstovais dėl techninių, teisinių, saugumo aspektų, susijusių su keleto iš sulaikytųjų iš Gvantanamo sulaikymo centro priėmimo galimybės Lietuvos teritorijoje“, - kalbėjo UR ministras.
Pasak jo, į Lietuvą galėtų būti priimta mažiau nei 10 asmenų, kurie „nekeltų grėsmės Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai“. Jų priėmimas artimiausiomis savaitėmis esą nenumatomas.
Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu sakė, kad priimti kalinius iš JAV skatina „partnerystės atsakomybė“.
„Tai yra mūsų partnerių prašymas. Tokius prašymus gavusios ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, šie klausimai svarstomi ir ES lygyje, mes sulauksime konsultacijų ES lygyje pabaigos. Mes čia matome savo tam tikrą partnerystės atsakomybę“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
A.Kubiliaus teigimu, kol kas nenumatyta, kur galėtų būti priimti sulaikytieji iš Gvantanamo - esą „galima tik spėlioti“. Jis nebuvo linkęs komentuoti, kodėl nesiūloma jiems grįžti į savo šalis.
„Kai jie atvažiuos, jūs jų paklauskite“, - šmaikštavo premjeras.
Prezidentūroje trečiadienį posėdžiavo prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama VGT. Pasak A.Kubiliaus, VGT posėdyje taip pat aptartas kitas klausimas, susijęs su strateginę reikšmę turinčiomis įmonėmis - „Klaipėdos nafta“, „Mažeikių nafta“, atomine elektrine. Tačiau išsamiau šių klausimų premjeras nekomentavo.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti, - JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Europos parlamentas praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria pritarė naujojo B.Obamos sprendimui uždaryti Gvantanamo sulaikymo centrą, kuriame be teismo laikomi terorizmu įtariami asmenys. Rezoliucijoje ES šalys taip raginamos „būti pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius“, jei JAV to paprašytų.
Apie tai – LNK žiniose.
