Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.
Kaip Lietuva atrodo Europos kontekste?
Neseniai minėjome dieną, skirtą aptarti skurdą ir tai, kaip reikėtų su juo kovoti. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra ketvirtoje vietoje nuo galo. Kaip atrodome Europos kontekste, jeigu mus lenkia tik Bulgarija, Graikija ir Rumunija?
A. Adomavičienė: Tai, ką jūs minėjote, yra skurdo rizikos ir socialinės atskirties rodiklis. Pagal jį esame ketvirti nuo galo Europoje. Jeigu žiūrėtume penkerių metų laikotarpį, pagal šį rodiklį tolstame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Jeigu žiūrėtume pagal kitą rodiklį, kuris matuoja tik skurdo riziką, tai, deja, naujausiais duomenimis, esame paskutinėje vietoje.
Tai tikrai nėra geras rodiklis. Jeigu pažvelgtume giliau į kitus rodiklius, pavyzdžiui, skurdo rizikos gylį, taip pat į apklausas, kurias kasmet atliekame per šildymo sezoną, siekdami išsiaiškinti, kaip žmonėms sekasi sudurti galą su galu, matome, kad pastaraisiais metais finansinis spaudimas žmonėms didėja.
Ką iš tiesų galime pasakyti apie šiuos skaičius? Viena yra matyti statistiką, tačiau kokios visuomenės grupės už jos slypi?
A. Adomavičienė: Dažnai tai yra darbo neturintys žmonės, bedarbiai, pensinio amžiaus žmonės ir žmonės su negalia. Maždaug keturi iš dešimties šių grupių atstovų susiduria su skurdo rizika. Deja, labai smarkiai išaugo žmonių su negalia skurdo rizika. Ji yra dvigubai didesnė negu žmonių be negalios. Pagal šį rodiklį esame bene paskutinėje vietoje Europoje.
Tai yra grupės, kurioms labai sunku pačioms užsidirbti pinigų. Pensinio amžiaus žmonės dirba tol, kol gali, ir tikrai ne iš gero gyvenimo, bet kažkada nebegali dirbti. O žmonės su negalia dažnai tiesiog neįsidarbina, nes darbo rinka yra pernelyg nuo jų nutolusi. Darbo rinkos reikalavimai nėra tokie, kuriuos žmonės su negalia galėtų išpildyti.
Tai pagrindinės grupės. Taip pat yra vieniši asmenys, vieniši tėvai. O kur padarėme pažangą, tai būtent vaikų skurdo rizikos mažinimo srityje. Per pastarąjį dešimtmetį šios grupės skurdo rizika tikrai labai ženkliai sumažėjo. Vadinasi, mes, kaip valstybė, turime patirties, kaip galime kovoti su skurdo rizika.
Kodėl vaikų skurdo rizika sumažėjo?
Kas konkrečiai pasikeitė, kad vaikų skurdo rizika sumažėjo?
A. Adomavičienė: Visų pirma buvo įvesti vaiko pinigai. Taip pat yra diferencijuojami papildomi vaiko pinigai šeimoms, kurios nėra pasiturinčios. Augo ir kitos išmokos, taip pat darbo užmokestis. Jeigu tėvai uždirba daugiau, tuomet ir vaikai susiduria su mažesne skurdo rizika.
Bet matome, kad vos tik jaunuolis pradeda savarankišką gyvenimą, ši grupė vėl krenta žemyn, kol žmonės atsistoja ant kojų. Per visą gyvenimo ciklą tikrai yra daug svyravimų. Jeigu žiūrėtume pagal tikslines grupes, matytume nuolatinį bangavimą.
Kodėl skurdo problema vis dar opi?
Praėjo jau keli nepriklausomybės dešimtmečiai, ekonomika auga, tačiau skurdo problemos vis dar neatsikratome. Kodėl taip yra? Kas tai nulėmė?
R. Lazutka: Man atrodo, nepakanka dėmesio iš tų, kurie gali šią situaciją radikaliau pakeisti. Jau minėjome, kad vaikų skurdo problema buvo gerokai sumažinta. Maždaug prieš penkerius metus tiesiog buvo vadinamoji politinė valia. Viena vertus, ir situacija buvo palanki, nes augo atlyginimai, buvo didinama minimalioji alga, taip pat prisidėjo valdžios pagalba ir vaiko pinigai.
Jeigu žmonės dirba ir turi daugiau vaikų, vaiko pinigai yra diferencijuojami – šeimoms, auginančioms daugiau vaikų, jie yra didesni. Šios grupės padėtis gerokai pagerėjo. Tačiau vis tiek, berods, apie 17 proc. vaikų gyvena piniginiame skurde. Tai būtų maždaug 70 tūkst. vaikų. Tai gana daug.
Galėtume sakyti, kad tipinėse šeimose, kuriose abu tėvai dirba ir augina vieną ar du vaikus, padėtis yra geresnė. Tačiau jeigu šeima išsiskiria, iš karto atsiranda didžiulė skurdo rizika, nes dažniausiai vaikas lieka su vieniša mama.
Bet grįžtu prie klausimo, kodėl skurdas toks didelis. Didelę dalį skurstančiųjų sudaro pensininkai. Turbūt apie 250 tūkst. pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, nes pensijos tiesiog mažos. Tai senatvės pensijų gavėjai, taip pat žmonės su negalia, bedarbiai. Visos šios pagrindinės grupės jau buvo paminėtos. O pakankamos politinės valios nėra.
Šiomis dienomis svarstomas valstybės biudžetas. Aš negirdėjau, kad būtų paminėta skurdo problema. Daug kartų buvo minima demografinė problema, gynyba, valstybės skola, biudžeto deficitas ir panašūs dalykai. Galbūt kas nors iš politikų ir pasakė, bet aš negirdėjau, kad būtų kalbama apie skurdo problemą ir būtinybę ją spręsti.
Kalbant apie dabartinį biudžetą, reikėtų pasakyti, kad nors socialinio draudimo pensijos didėja sparčiau, negu, tikėtina, augs atlyginimai, tas skirtumas yra labai nežymus. Kai maždaug 40 proc. pensininkų gyvena skurde, net jeigu situacija pagerės, pokytis, matyt, bus paklaidos ribose.
Yra ir mažesnių visuomenės grupių, kurios gyvena ypač dideliame skurde. Kalbant apie pensininkus, man ypač ausį rėžia kalbos apie demografinę problemą. Pavyzdžiui, mama, kuri užaugino penkis vaikus, arba motina, kurios vaikas gimė su negalia ir jam reikėjo nuolatinės slaugos, todėl ji negalėjo dirbti. Jos pensija, jeigu neklystu, yra 321 euras – tai šalpos pensija, nes ji neįgijo teisės į socialinio draudimo pensiją, kadangi dėl šeimos naštos negalėjo dirbti.
Ši pensija bus padidinta maždaug 5–5,5 proc. Ką tai reiškia? Nuo maždaug 400 eurų tai būtų apie 20 eurų. Ir tuo viskas baigiasi. Taigi grįžtu prie tos pačios minties. Pagrindinė problema yra dėmesio stoka iš tų, kurie turi galią ir gali priimti sprendimus. Tačiau jie šią problemą didele dalimi tiesiog ignoruoja.
Ar socialdemokratų pasiūlymai padėtų sumažinti skurdo riziką?
Pavyzdžiui, socialdemokratai deklaruoja, kad rūpinasi gyventojais. Buvo pateikta įvairių pasiūlymų ir idėjų, taip pat ir tvirtinant Vyriausybės programą. Ar bent dalis šių pasiūlymų, jūsų vertinimu, galėtų prisidėti prie skurdo mažinimo?
R. Lazutka: Tikrai labai mažai. Jau minėjau pensininkus. Jų skaičius didelis, todėl ir priemonės nemažai kainuotų. Bet mes puikiai žinome, kad kitų metų „Sodros“ biudžete suplanuotas 1,4 mlrd. eurų einamųjų metų biudžeto perteklius. Tai ne rezervas, o būtent tų metų biudžeto perteklius. Tai didžiuliai pinigai, tačiau jie dengia valstybės biudžeto deficitą, todėl jų negalima daugiau panaudoti.
Tik labai nedidelė dalis bus skirta spartesniam pensijų didinimui. Kalbant apie politines programas, socialdemokratai, galbūt skirtingai nuo liberalų, nevengia žodžio „skurdas“. Tačiau jeigu žiūrėtume į priimamus sprendimus, kad ir į vadinamąjį šeimos paketą, jis nėra orientuotas būtent į skurstančius žmones. Tai universalios priemonės.
Pavyzdžiui, numatomas nemokamas maitinimas mokykloje kiekvienam pradinukui, taip pat trečios ir ketvirtos klasės mokiniams. Jį gautų tiek turtingų, tiek nepasiturinčių šeimų vaikai. Aš nesu prieš tokią priemonę, tačiau kartu reikia užtikrinti, kad pinigai nebūtų atitraukti nuo kitų socialinių reikmių.
Tuomet reikėtų didinti mokesčius daugiau uždirbantiems žmonėms. Jie sumokėtų daugiau mokesčių, taip iš esmės susimokėtų ir už savo vaikų maitinimą mokykloje, bet galėtų džiaugtis, kad nereikia rūpintis maisto dėžutėmis.
Kitas pavyzdys – pirmoko krepšelis, 148 eurai rugsėjui kiekvienai šeimai. Ar tikrai kiekvienai šeimai to reikia? Yra šeimų, kurių finansinė padėtis labai sunki. Galbūt joms reikėtų šią paramą padvigubinti ar patrigubinti, užuot paskirsčius visoms šeimoms, auginančioms vaikus, įskaitant ir milijonierius.
Milijonierių gal ir nėra daug, bet įsivaizduokime šeimą, kurioje tėvas ir mama uždirba po porą tūkstančių eurų, augina vieną vaiką ir gauna 148 eurus pieštukams, sąsiuviniams ir kitoms mokyklinėms prekėms įsigyti. Kam to reikia? Tai visiškai netikslinga parama, nenukreipta į skurstančiuosius, o paskirstoma labai plačiai.
Nepaisant rinkimų metu minimų pažadų, sprendimai nėra pakankamai orientuoti į skurdo mažinimą. Anksčiau buvo antroji pensijų pakopa, dabar – šeimos paketas, tačiau šios priemonės nėra tiesiogiai susijusios su skurdo problemos sprendimu.
Visas biudžetas, kaip jau minėjau, nėra orientuotas į pagalbą skurstantiems žmonėms. Yra įstatymuose numatyta išmokų indeksacija, maždaug 5–5,5 proc., priklausanti nuo ankstesnių metų infliacijos ir atlyginimų augimo.
Tačiau jau šiais metais infliacija viršija 6 proc. Tai reiškia, kad nuo kitų metų didinamos išmokos net nevisiškai kompensuos žmonėms padidėjusių pragyvenimo išlaidų. Be to, nepasiturintiems žmonėms infliacija dažnai būna dar didesnė negu vidutinė.
Taigi tikslinio požiūrio ir orientacijos į skurdo mažinimą tikrai nematau. Nepaisant visų simpatijų Socialdemokratų partijai, negaliu pasakyti, kad jie šį klausimą pakankamai kelia ir priima sprendimus šia kryptimi.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
