Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ar yra kokių nors preliminarių prognozių, kad orai gali būti tokie šalti kaip praėjusiais metais? Gal jau teko tokių prognozių matyti?
A. Izgorodinas: Na, aš, aišku, tas prognozes pateiksiu, bet čia tas pats, kaip prognozuoti karo pabaigą. Niekas nežino. Tai modeliai rodo, kad iki gruodžio orai Europoje bus šilti, bet drėgni. Tai kaip ir yra visiškai gerai. Ir manau, kad iki lapkričio–gruodžio dujų kaina Europos biržose nekils, bet ir nekris.
O nuo kitų metų sausio, vasario, kovo modeliai rodo atšalimą, ir pakankamai rimtą – visi trys mėnesiai bus šalti. Tokiu atveju, aišku, dujų kaina jau gali kilti, nes Europa į šį šildymo sezoną įžengia su mažiausiomis dujų atsargomis saugyklose per visą istoriją.
Kuriuose sektoriuose kainos pakils labiausiai?
Kuriuose sektoriuose, kokių paslaugų ar prekių kainos šoktels į viršų, jeigu viskas taip ir klostysis? Kas dar gali brangti Lietuvoje ir kam turėtų ruoštis gyventojai?
A. Izgorodinas: Tai pirmiausia šildymas. Mes skaičiuojame, kad geriausiu atveju šildymas pabrangs 20 proc., realiai – 30 proc., o blogiausiu atveju – apie 40 proc. Tai čia kalbant apie tiesioginį poveikį.
Kalbant apie netiesioginį poveikį, aš manau, kad gali brangti maistas, o maisto segmente labiausiai – daržovės, nes jų kaina yra labai jautri energetikos kainų augimui arba kritimui. Šiuo atveju – augimui.
Ar infliacija gali dar labiau išaugti?
Ar kalbant apie žiemą ir pavasarį galime tikėtis dar skaudesnės infliacijos? Ar ji gali dar labiau išaugti? Kokia situacija?
A. Izgorodinas: Ji ir dabar yra skaudi, siekia apie 6 proc. Aš manau, kad dėl energetikos kainų augimo, dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio žiemą infliacija gali siekti ir 7 proc. Bet ji nenužudys ekonomikos, nes atsiminkime, kad Rusijos ir Ukrainos karo pradžioje, kai infliacija Lietuvoje siekė apie 20 proc., mes nematėme kažkokio didelio vartojimo kritimo, nebent maisto segmente.
Bet šiaip netgi ta infliacija ekonomikos nenužudė. Tai aš manau, kad jeigu infliacija sieks 8 proc., tai bus nemalonu. Bet tai yra, nežinau, nedidelė temperatūra, palyginti su žmogumi, kuris serga plaučių uždegimu.
Ar verslai ir gyventojai jau gali ruoštis logistikos ir įvairių pervežimo paslaugų brangimui? Turbūt jau dabar matomi pirmieji ženklai. Kas dar gali laukti?
A. Izgorodinas: Matote, ta rinka labai greitai reaguoja – per dieną, per sekundę. Mes jau dabar pagal stebimus indeksus matome, kad Lietuvos vežėjai didina kainas. Lygiai taip pat, kaip ir kiti Europos vežėjai, nes nafta vasarą kainavo 80, o dabar kainuoja 100. Tai realiai per porą mėnesių – plius 20 proc. Ir faktas, kad vežėjai neprisiima tų sąnaudų sau, nes 20 proc. jiems yra labai daug. Tai jau dabar pervežimai brangsta.
Aišku, Lietuvoje dar yra momentas, kad kyla atlyginimai, bet čia yra konstanta. Be abejo, pervežimo kainos kils ir jos kažkiek paveiks bendrą maisto kainų lygį, ypač Lietuvoje, nes ekonomika yra labai stipri, ekonomika auga, atlyginimai kyla. Ir žmonės, aš gal negražiai pasakysiu, bet tiesiai šviesiai – žmonės dar gali tas kylančias kainas pavežti, nes gyventojų perkamoji galia yra pakankamai stipri.
Kodėl nejaučiame didėjančių atlyginimų?
Dažnai gyventojai, išgirdę apie kylančius atlyginimus, sako: „O tai kur tie atlyginimai kyla? Kodėl mūsų aplinkoje jie nekyla?“ Ar iš tiesų viešajame sektoriuje atlyginimai augo labiau, o privačiame situacija buvo kitokia?
A. Izgorodinas: Dabar atlyginimų augimą labiausiai tempia būtent viešasis sektorius. Nes tai yra biudžetas ir tu gali ten pjaustyti, kaip nori. Privačiame sektoriuje yra liūdnesnė situacija, nes nėra tokio didelio darbuotojų trūkumo, koks buvo anksčiau. Aš pradedu galvoti, kad tam įtakos turi ir dirbtinis intelektas, nes matau, kad tuose sektoriuose, kurie yra jautrūs dirbtiniam intelektui, tarkime, finansų ar ypač IT, lėtėja ir užimtumo, ir atlyginimų augimas.
Tarkime, IT sektoriuje dabar atlyginimų augimas yra lėčiausias nuo 2014 metų. Aš manau, kad tai yra tiesioginė dirbtinio intelekto pasekmė. Manau, kad kitas sektorius bus finansai, nes mes turime labai daug rutininio darbo, kurį tikrai gali pakeisti dirbtinis intelektas. Tai po truputį ta banga ateina. Aišku, į valstybės sektorių tai ateis lėčiau, bet į privatų sektorių tie pokyčiai jau ateina.
Koks bus 2027-ųjų pavasaris?
Kas laukia artimiausiais mėnesiais? Kam gyventojai turėtų ruoštis? Koks bus 2027-ųjų pavasaris, jeigu pasitvirtins ne tokios palankios prognozės?
A. Izgorodinas: Jis bus tikrai nestabilus. Aš manau, kad energetikos kainos gali ir kilti, ir kristi, ir taip tikriausiai bus, bet apskritai energetika liks brangi. Manau, kad kitų metų pavasarį tikrai gali būti įtampos ir streso dėl šildymo, dėl dujų kainų. Tam irgi reikia ruoštis, labiau morališkai.
Bet aš manau, kad tai nenužudys Lietuvos ekonomikos, nes Europos ekonomika yra gerokai stipresnė, negu buvo tikimasi. Lietuvos ekonomikos ciklas yra žiauriai stiprus. Kol kas mes nematome kažkokių raudonų ar geltonų taškų ekonomikos žemėlapyje. Tai manau, kad reikia ruoštis, jog kartu su energetika viskas brangs, bet tai nebus tokio lygio pabrangimas, kokį matėme 2022–2023 metų infliacijos kontekste.
O kokia situacija būsto, nekilnojamojo turto rinkoje? Dabar dalis žmonių ieško būsto, svarsto, ar pirkti, ar dar palaukti. Taip pat nemažai neaiškumų dėl būsto paskolų palūkanų. Ką galėtumėte patarti?
A. Izgorodinas: Tai čia labai kompleksinis klausimas. Dabar dėl kainų pasakysiu savo nuomonę. Aš manau, kad NT kainų augimas šiek tiek gal ir pristos, nes iš savo duomenų matome, kad į rinką ateina labai daug pasiūlos.
Aišku, čia gal pats save šiek tiek pataisysiu, bet ir gyventojų skaičius auga, ypač Vilniuje. Tai ta pasiūla nėra tiesiog šiaip į rinką kišama, ji iš dalies yra reikalinga. Bet niuansas tas, kad per trumpą laiką atsiras daug naujos pasiūlos, todėl aš manau, kad tai kažkiek pristabdys NT kainų augimą.
Energetika ir toliau lems kainų augimą, aišku, kaip ir atlyginimų augimas. Dėl palūkanų – palūkanos euro zonoje dar du kartus gali padidėti, bet „Euribor“ prognozė dabar yra maždaug 3–3,4 proc. Tai irgi nėra toks jau labai didelis veiksnys, kuris, tarkime, ribotų gyventojų galimybes pirkti NT.
Atrodo, kad iš vienos pusės situacija sudėtingesnė, o iš kitos – geresnė. Kas laukia toliau? Ar jau galima prognozuoti, kokie bus kiti metai, jų pabaiga? Gal jau galėsime atsikvėpti po visų sunkumų ir pagaliau ramiai gyventi, keliauti bei mėgautis gyvenimu?
A. Izgorodinas: Aš abejoju, kad kiti metai bus stipriai geresni ar lengvesni negu šie, bet jie nebus ir stipriai blogesni mūsų ekonomikai. Aš kažkaip galvoju, kad mūsų ekonomika turi tą stebuklingą lazdelę – iš visų turbulencijų išeiti pakankamai sveika.
Ir tą parodėme šiais metais. Tai kažkaip neprognozuočiau labai didelių negandų. Aš manau, kad ekonomikos augimas tikrai bus pakankamai geras ir atlyginimai kils apie 6–7 proc. Tai turėtų būti viskas tvarkoje.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
