Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teiraujamasi, ar rinkėjų, ateisiančių balsuoti už Europos Parlamento (EP) narius, aktyvumas labiausiai priklauso nuo to, ar tą pačią dieną vyks antrasis šalies prezidento rinkimų turas.
Rinkimai į EP ir antrasis prezidento rinkimų turas numatytas birželio 7 dieną. Tai viena priežasčių, kodėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas nesiima prognozuoti, ar aktyviai piliečiai rinks Lietuvai atstovausiančius europarlamentarus.
„Šį kartą rinkėjų į EP aktyvumą numatyti itin sudėtinga. Aišku tik tai, kad žmonių susidomėjimui didžiulę reikšmę turės, ar prezidentas bus išrinktas per pirmąjį turą. Jeigu taip atsitiks ir antrojo turo neprireiks, rinkėjai europarlamentarus rinks ne taip aktyviai“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė Z. Vaigauskas.
Pažeidimų mažėja
Lietuvoje vykusiuose pirmuose rinkimuose į EP 2004 metais dalyvavo 48,4 proc. rinkėjų, tai vienas aukščiausių aktyvumo rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau ir tąsyk rinkimų data sutapo su šalies prezidento rinkimais, tik ne su antruoju, o su pirmuoju turu.
Z. Vaigauskas neprisimena per praėjusius rinkimus į EP buvus rimtesnių pažeidimų, sklandžiai, jo nuomone, turėtų praeiti ir šiemetinis balsavimus.
„Pastebime tendenciją, kad pažeidimų per rinkimus mažėja. Juos vis kruopščiau tiria teisėsaugos institucijos, kita vertus, didėja visuomenės nepakantumas pažeidėjams. Iš rinkimų rezultatų matyti, kad rinkėjai nusisuka nuo netinkamai besielgiančių ir papirkinėjimo technologijas taikančių kandidatų. Tai drausmina“, – aiškino rinkimų komisijos vadovas.
Rinkimams į EP būdingas masto saugiklis, sumažinantis galimų pažeidimų poveikį. „EP rinkimuose yra viena vienmandatė rinkimų apygarda, todėl tik labai dideli pažeidimai galėtų padaryti įtaką rinkimų rezultatams. Juos būtų lengva pastebėti“, – įsitikinęs Z.Vaigauskas.
Jis žada, kad Vyriausioji rinkimų komisija per EP rinkimus atidžiai ir budriai stebės, kad nebūtų padaryta neleistinų veiksmų. „Pažeidimų teoriškai gali būti ir agitacinių kampanijų metu, ir teikiant rinkėjų pažymėjimus, ir skaičiuojant balsus. Kiekvieni rinkimai yra naujas gyvas procesas, todėl reikia neužsimiršti ir stengtis užkirsti kelią netikėtumams, kurie netikėtai gali užklupti“, – perspėjo VRK pirmininkas.
Startas jau duotas
VRK nuo praėjusio penktadienio priima pareiškimus dalyvauti EP rinkimuose. Dokumentams pristatyti pretendentai turi beveik mėnesį – iki gegužės 4 dienos.
Kandidatus gali kelti partija, įregistruota ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų, sumokėjusi 45,4 tūkst. litų rinkimų užstatą ir pateikusi kitus reikiamus dokumentus. Užstatas bus grąžintas, jei partija įgis teisę dalyvauti paskirstant mandatus.
Kandidatų sąraše negali būti mažiau nei 5 asmenys, bet jų skaičius negali daugiau nei du kartus viršyti Lietuvoje renkamų EP narių skaičiaus, t. y. jų negali būti daugiau kaip 24.
Kiekvienas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvoje ir būti kandidatu tik vienoje ES valstybėje narėje.
Gegužės 8 dieną VRK paskelbs rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų sąrašą bei burtų būdu suteiktus rinkimų numerius. Tada prasidės rinkimų agitacijos kampanija.
Lietuvoje birželio 7-ąją bus išrinkta 12 europarlamentarų – vienu mažiau nei 2004 metų rinkimuose. Vietų kvota Lietuvai dabar mažesnė, nes 2007 metais į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai, smarkiai išaugusį europarlamentarų skaičių buvo nutarta mažinti.
