„Be visuotinumo, žinant kokį priešą turime už vartų, neišsisuksime. Turime visi galvoti, kokia yra mūsų vieta“, – tokį įžanginį žodį tarė Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kaip teigė L. Kasčiūnas, karo atveju valstybei valstybei bus būtina užtikrinti 7 gyvybines funkcijas. Į šias funkcijas patenka viešosios tvarkos palaikymas, sprendimų priėmimo užtikrinimas, kiti aspektai. Už tai karo metu bus atsakingas santykinai nedidelis žmonių branduolys – civilinis mobilizacinis rezervas.
„Tai yra daugiausiai valstybės tarnyba, taip pat į 70 tūkst. žmonių sudarantį sąrašą patenka ir 18 tūkst. gydytojų. Šie žmonės užtikrintai žino, ką darys Dieną X“, – pasakojo NSGK pirmininkas.
Pasak NSGK pirmininko, panašus branduolys turi būti sudaromas ir verslo sektoriuje. Jis pateikė ir praktinį pavyzdį, kada to prireiktų.
„Lygiai taip pat judame su civiliniu mobilizaciniu rezervu versle. Žinome, kokios funkcijos yra būtinos.
Na pavyzdžiui – jei Klaipėdos uoste reikia iškrauti ateinančią sąjungininkų paramą, be kai kurių įmonių pagalbos to padaryti nepavyks. Vadinasi, tos įmonės turės būti įtrauktos į civilizacinį mobilizacinį rezervą, jos vykdys kritines valstybei funkcijas. Su verslo pagalba, pilnas civilinio mobilizacinio rezervo sąrašas galėtų augti iki 150 tūkst. piliečių“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
Siūlo keisti požiūrį į gynybos pramonę
L. Kasčiūnas taip pat akcentavo gynybos pramonės svarbą – tiesa, jo nuomone, būtina keisti požiūrį į šią verslo sritį. Esą ši pramonės sritis vis dar matoma tik kaip norinti uždirbti pelną.
„Mes nematome gynybos pramonės kaip integralios gynybos politikos dalies. Vis tiek matome kaip verslą, kuris nori kažką brangiai parduoti.
Nemąstome, kaip reikėtų trumpinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kad būtų gerai turėti gamybos segmentus, mažiau priklausyti nuo tolimų pirkimų, kad galėtume kai kuriuos dalykus pasigaminti patys“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Nepaisant to, NSGK pirmininko teigimu, verslo bendruomenė bus linkusi prisidėti prie šalies gynybos.
„Sociologinės apklausos rodo, jog virš 70 proc. verslininkų būtų linkę prisidėti prie šalies gynybos. Verslininkai yra visuomenės grupė, kuri bus labiausiai nusiteikusi ginti valstybę. Pagarba už tai“, – sakė NSGK pirmininkas.
Anot jo, verslo sektorius gana teigiamai sutiko ir siūlymus įgyvendinti gynybos mokestį.
„Džiaugiuosi, kad kai kurios verslo asocijuotos struktūros teigiamai įvertino gynybos mokestį, arba kaip kai kurios vadina – solidarumo fondu. Jūsų lyderystė, žinant kaip kartais yra nepatogu kalbėti apie mokestinius sprendimus, yra be galo svarbi“, – dėkojo L. Kasčiūnas.
Paaiškino, kaip galėtų veikti karo komendantūros
L. Kasčiūnas taip pat aptarė ir karo komendantūrų vaidmenį. Karo komendantūros – teritorinės gynybos idėja, užtikrinanti užnugarį. karo komendantūroms priskiriami gyventojai galėtų kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti objektus.
L. Kasčiūnas pateikė ir praktinį pavyzdį, kaip savivaldos lygmeniu galėtų būti modeliuojamas verslo vaidmuo.
„Pavyzdžiui, Jonavoje susėdame su vietine verslo bendruomene. Vienas verslininkas taiso automobilius, kitas gamina kažką iš metalo ir jis klausia – kaip mes galime padėti savivaldos lygmeniu. Būtų protingiausia, jei komendantai, kuriuos mes paskyrėme, turėtų savo štabus. Jie galėtų susėsti kiekvienos savivaldos bendruomenėje, įsiinventorizuoti, koordinuoti veiksmus“, – aiškno L. Kasčiūnas.
„Bet kaip jūs žinote, turim ginčą, debatą. Vieni sako, kad komendantūros įsigalins tik praėjus 5 dienoms po karo pradžios, kiti sako, kad jos turi veikti jau taikos metu“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
