„Kol kas bent jau aš nesu susilaukęs nei privačiuose, nei oficialiuose pokalbiuose, kur būtų kritikuojama ar raginama tą politiką keisti, ieškoti kitų sprendimų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
„Klausimų yra, tai suprantama, stengiuosi į juos visą laiką atsakyti, koks yra faktas, ir kviečiu pasiūlyti geresnių sprendimų. Kol kas tokių, deja, neatsiranda“, – tvirtino ministras.
G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė, norinti įteisinti apgręžimą.
„Nuo pat hibridinės atakos pradžios esu davęs pažadą ir jo laikiausi, kad Lietuva visuose žingsniuose bus maksimaliai pagal mūsų galimybes, mūsų įstatymus skaidri. Kitaip tariant, mes aiškinsime savo sprendimų seką ir drauge ieškosime geresnių sprendimų, jeigu jų yra“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad migracija, su kuria susiduria Lietuva, Latvija ir Lenkija, nėra natūrali, tai yra hibridinė ataka.
„Kadangi mūsų traktavimas buvo, kad tai nėra natūralioji migracija, tai nėra žmonės, bėgantys nuo karo ar nuo gamtinių, stichinių dalykų, tai yra ekonominė migracija, inicijuota politinių tikslų. Kitaip tariant, tai net nėra žmonės, kurie savarankiškai ieškotų geresnio gyvenimo, tiesiog jiems yra patarta (...), tas patarėjas sau politinius dividendus bando užsidirbti ar pakeisti kitos valstybės politinę kryptį“, – sakė G. Landsbergis.
„Būtent į tokį kitos mums nedraugiškos valstybės spaudimą mes ieškojome geriausio atsako. Kito atsako, deja, rasti nepavyko. Aišku, šalia kitų veiksmų – buvo pastatytas barjeras, sutarta su Iraku (dėl skrydžių atšaukimo – BNS), tačiau, panašu, yra nemaža tikimybė, kad skrydžiai gali būti atnaujinti ir tas politiškai motyvuotas spaudimas Lietuvos pasieniui gali tęstis“, – tvirtino jis.
Seimas šią savaitę ketina svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Pagrindinis projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį į projektą kaip kompromisinę įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.
Komiteto siūlymas numato, kad į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože.
VRM parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.
Nevyriausybininkai iš įvairių šalių antradienį išplatino pareiškimą, kuriuo ragina Seimą nepriimti neteisėtų migrantų apgręžimą įteisinančio įstatymo, o žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
