G. Landsbergio teigimu, nuo pat hibridinės Baltarusijos atakos pradžios jis davė pažadą, kad Lietuva visuose savo žingsniuose bus skaidri.
„Kadangi mūsų traktavimas buvo, kad tai nėra jokiu būdu natūralioji migracija – žmonės bėgantys nuo karo, gamtinių stichijų. Tai yra ekonominė migracija, instiguota politinių tikslų. Kitaip tariant, tai net nėra žmonės, kurie ieškotų geresnio gyvenimo, jiems yra patarta“, – Seime antradienį kalbėjo G. Landsbergis.
Ministro tikinimu, Lietuva ieškojo geriausio atsako į Baltarusijos daromą spaudimą. Pasirinkta migrantų apgręžimo strategija.
„Kito atsako, deja, rasti nepavyko“, – aiškino G. Landsbergis.
Jis tvirtino, kad pokalbiuose su užsienio valstybių atstovais nėra susilaukęs kritikos dėl Lietuvos pasirinktos politikos migrantų klausimu, raginimų ją keisti.
„Klausimų yra, tai yra suprantama. Stengiuosi į juos atsakyti taip, koks yra faktas. Kviesdamas tuo pačiu, pasiūlykite, kokie yra geresni sprendimai, jeigu jūs jų rastumėte. Kol kas tokių, deja, neatsiranda. Tokia politika nėra priimtina, bet kol nerasime geresnės, ji yra taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių“, – sakė G. Landsbergis.
Seimo pirmininkė dėl migrantų apgręžimo: reikia balansuoti tarp saugumo ir žmogaus teisių
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime svarstomas neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje įteisinantis įstatymas yra bandymas surasti balansą tarp nacionalinio saugumo interesų ir žmogaus teisių.
„Į jį (projektą) sudėta nemažai saugiklių, tikrai iš dalies atsižvelgiant į išsakytas pastabas. Mums reikia visą laiką balansuoti tarp nacionalinio saugumo, tarp suvokimo, kad Lukašenkos režimas naudojasi žmonėmis, mėgindamas sukelti įtampas ir pavojų, ir, žinoma, rūpesčio žmogaus teisėmis“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė patvirtino per svarstymą pritarsianti projektui, taip pat pažymėjo, kad jis dar gali keistis.
„Tai yra sudėtingi sprendimai, bet aš sakyčiau, kad didelis dėmesys teikiamas tam, kad į pastabas būtų atsižvelgta, ir dar gali keisti projektas“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Nevyriausybininkai iš įvairių pasaulio antradienį išplatino pareiškimą, kuriuo ragina Seimą nepriimti neteisėtų migrantų apgręžimą įteisinančio įstatymo, o žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Seimas šią savaitę ketina svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Pagrindinis projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį į projektą kaip kompromisinę įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.
Komiteto siūlymas numato, kad į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože.
VRM parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.
Taip pat Žmogaus teisių komiteto siūlymu pritarta nuostatai, kad tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, būtų ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai. Be to, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.
Migrantų apgręžimą įteisinančias pataisas dėl prieštaravimo tarptautinei teisei kritikuojantys žmogaus teisių gynėjai komiteto pirmadienį aprobuotą variantą įvertino palankiau, nors teigė, kad prieštaravimai tarptautinei teisei išlieka.
Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
