Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Tai – ne pasakų ar filmų herojų pokalbis. Šaukiniais-pravardėmis vienas į kitą kreipiasi lakūnai. Karinių oro pajėgų vado generolo majoro Edvardo Mažeikio pitono odos spalvos šalmą puošia užrašas „Pitonas“, o Aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto Vidmanto Raklevičiaus krūtinę – emblema su širše. Šaukinių istorijos – šmaikščios ir taiklios.
Lengva įsiminti
Šaukinių tradicija Lietuvos karinėse oro pajėgose pradėta kurti apie 1998 metus, Aviacijos bazei Šiauliuose vadovaujant E. Mažeikiui. Nutarta perimti NATO praktiką – kad lakūnai šalia skaitmeninio šaukinio turėtų ir žodinį.
Šaukinio funkcija – lengva bendrauti ore. Šaukinius lakūnai naudoja ir per pratybas.
Žodinis šaukinys – linksmas, lengvai įsimenamas, dažniausiai atspindintis lakūno charakterio savybes ar išorės bruožus.
Šaukinys suteikiamas vadinamoje įšventinimo ceremonijoje. Vardus siūlo visi, bet paskutinį žodį taria eskadrilės vadas.
Kai kurie šaukiniai būna ir su pašaipa: priklauso nuo to, kokia situacija užsifiksavo kolegų atmintyje.
Pitoniškas būdas
„Naikintojai“ šaukinius naudoja skrydžiams grupėje, oro mūšiams, kai šaukinį pasakyti reikia labai greitai, – sako KOP vadas E. Mažeikis. –"Katalike, pereik į dešinę!“ – pasakyti daug greičiau ir paprasčiau nei „Šimtas keturiasdešimt penktas.“
E. Mažeikio šaukinį sufleruoja pitono odos spalvos šalmas su užrašu „Pitonas“.
„Gal aš norėjau būti, tarkim, Kunigaikščiu, bet kiti parinko Pitoną, nors nesu gyvačių mėgėjas, – juokiasi E. Mažeikis. – Man paaiškino, kad nepykčiau, nes filmuke apie Mauglį Pitonas Ka buvo labai protingas, stiprus. Bet kad jis banderlogus ėdė, nutylėjo!“
Visgi E. Mažeikis sutinka, kad kolegos taikliai perprato jo būdą.
„Nepuolu į priekį. Dažniausiai, kaip tas pitonas, tūnau susirangęs. Bet jei nutariu ką nors užsmaugti, tą padarau šimtu procentų. Niekas neišgyvena“, – šypsosi E. Mažeikis.
Vado teigimu, kiekvienas lakūnas naikintojas įsivaizduoja, kad yra labai kietas ir nugalės kitus. Tad truputį piktas, agresyvus šaukinys nėra blogai.
Neatsirado atsitiktinai
E. Mažeikis vardija kolegų šaukinius ir jų trumpas istorijas. Demonas: šaukinys gimė jungiant vardo ir pavardės skiemenis. Katalikas: su visomis moterimis ir merginomis elgėsi labai katalikiškai. Zebras: bare ant stalo sušoko šokį su apatinėmis kelnaitėmis – dryžuotomis kaip zebro.
KOP vadas yra pasidomėjęs kitų šalių šaukinių tradicijomis. Pavyzdžiui, danai turi šaukinių registrą, šaukiniai per nustatytą laiką negali kartotis.
Šaukiniais E. Mažeikis kreipiasi ir į NATO oro policijos misiją atliekančių junginių vadus. Pavyzdžiui, prancūzų junginio vadą vadino triušio Bunny vardu. Dabartinį amerikiečių junginio vadą – Alamo.
O kokiu kreipiniu jie atsako KOP vadui? „Su manim – paprasčiau: vardas, pavardė ir šaukinys yra bendras – Sir. Šitame lygmenyje Pitonas nublanksta“, – šypsosi E. Mažeikis.
Susikūrė emblemą
Ant V. Raklevičiaus krūtinės – širšės emblema su užrašu „KOP štabas“. Eskizą emblemai V. Raklevičius sukūrė dirbdamas KOP štabe.
Širšės šaukinio priešistorė siekia 1993–1997 metus, kai V. Raklevičius dirbo Aviacijos institute.
„Prasikaltėliai mano nemalonę užsitraukdavo ilgam. Kad reabilituotųsi, turėdavo įdėti maksimumą pastangų, – sako V. Raklevičius. – Kai 2000–2004 metais buvau pirmą kartą paskirtas tarnauti į Šiaulius, Aviacijos bazę, pavaldiniai irgi dažnai pasakydavo: „Štabo viršininkas piktas kaip širšė. Maža to, kad gauni barti, bet dar ir dar pasiveja. Ir – kuo toliau, tuo skaudžiau.“
„Mes, pitonai, daug taikesni – vieną kartą praryjame“, – juokiasi E. Mažeikis.
Su vardu gauna ir simbolį
Jei kreipsimės šaukiniais, prie stalo sėdi lakūnai Gudrutis, Karys, Šilas ir Banginis.
„Esu tylus žmogus, stengiuosi daug nekalbėti, todėl esu Banginis“, – šypsosi sraigtasparnių eskadrilės vadas majoras Viktoras Krivobokas. Šį šaukinį jis naudoja jau du dešimtmečius.
C grandies vadui kapitonui Raimondui Rabačiauskui Šilo šaukinys prilipo dar mokantis Aviacijos institute. „Cementovkėje“ Raimondui pakako papasakoti porą anekdotų, kad priliptų anekdotų karaliaus Raimondo Šilansko pravardė Šilas.
Aviacijos bazėje kolegos šį šaukinį bandė pakeisti ir priklijuoti Katiną, nes, kolegų nuomone, Raimondas buvo tylus žmogus, vaikščiojo vienas, kaip katinas. Eskadrilėje jau buvo Laukinis Katinas, tad liko Šilas.
Laikino A grandies vado kapitono Rimanto Lidės šaukinį Karys mikliai apibūdina V. Krivobokas: „Pažiūrėkit, kario etalonas. Visus pamoko, pataria, pataiso. Labai taisyklingai kalba lietuviškai. Karys jam labai tinka.“
Laikinas B grandies vadas kapitonas Mykolas Liugas šypsosi: „Iš pradžių buvau Kauno intelektualas, paskui konvertavo į Gudrutį. Gudraudavau, smalsus buvau.“ Gudručio vardą jis turi nuo pirmojo savarankiško skrydžio – dešimtmetį.
Suteiktą vardą lakūnams primena ir rikiuotės vado įteikiamas šaukinio simbolis. Gudrutis tądien gavo meškiuką (užuomina į animacinį filmą apie meškiuką, vardu Gudrutis). Šmaikščios dovanos parenkamos visiems. Pavyzdžiui, Smaguris gavo šaukštą.
Suvenyrais lakūnai papuošia šalmus. „Jei pamatai šaukštą, žinai, kad šalmas – Smagurio, jei smaugliuką – Smauglio“, – paaiškina.
Dėl šaukinių nepykstama
Būna, kad lakūnai net pamiršta tikruosius kolegų vardus, pavardes. „Koks Maestro vardas“? – staiga susimąsto visi.
„Aš į Šilą Raimiu kreipiausi 2009 metais kovo 11 dieną“, – rimtai dėsto Gudrutis.
Lakūnai dėl šaukinių nepyksta.
„Kuo daugiau ginasi, tuo šaukinys labiau limpa“, – juokiasi Šilas.
„Paskui susitaiko“, – papildo Gudrutis.
„Ir lieka patenkinti“, – reziumuoja Šilas.
Pavyzdžiui, Arklys iš pradžių priešinosi, bet dabar jau ir pats lepteli: „Aš – Arklys“.
Kolegos prisimena, kad anksčiau Arklys buvo Atletas, bet per futbolo rungtynes daug spardėsi. „Arkly, nesispardyk!“ – užteko pastabos, kad priliptų nauja pravardė. Be to, priduria lakūnai, jis garsiai kalba, visur skamba jo „arkliškas“ juokas.
Šaukinių istorijos
Lakūnai smagiai pasakoja kolegų šaukinių istorijas: „Kria kria – Antanas-Untokas-Antis. Žvirblis – labai daug čirška. Nesustodamas. Ir charakteris žvirbliškas. Iš pradžių pyko, paskui prilipo, dabar patenkintas“.
Suomis – nes mokėsi Danijoje ir yra lėtokas. Paparacis – nes fotoaparatas yra jo gyvenimo būdas.
Ostapas mėgsta gudrauti. Be to, buvo užsivilkęs paltą ir apsivyniojęs ilgą šaliką lyg Ostapas Benderis.
BMW – šios automobilių markės fanas, priklauso autoklubui. BMW anksčiau buvo Gedimas, nes jo vardas Gediminas. Šaukinį teko keisti dėl sutapimo: kai reikdavo skristi per pratybas, jam sugesdavo orlaivis.
Lomas – pavardės perdirbinys. Bet, kolegų nuomone, jo charakteris toks: „Grynas laužtuvas“.
Raketa – greitas, siekia savo tikslo. Nitrox – užsidegantis, impulsyvus.
Balū – stiprus, stambus, tikras meškinas iš animacinio filmo. „Pamatytumėte, iš karto pažintumėte. Ir elgesys panašus“, – patikina pašnekovai.
Maestro labai gražiai dainuoja. Ežiuko šukuosena kiek primena ežiuko spyglius. Sauna – pirčių žinovas.
Kria Kria tapo Kriu Kriu
Kartais dėl šaukinių lakūnai pakliūva į juokingas situacijas.
„Skrisdami su Žvirbliu, klausėme Lietuvos radijo. Žvirblis pilotuoja, o radijas dainuoja dainą: „Čik-čirik, čik-čirik, tik neapsirik!“ Žvirblis pradėjo improvizuoti – tarsi šokti. Labai džiaugėsi“, – juokiasi Gudrutis.
V. Krivobokas šypsosi prisiminęs Karinių oro pajėgų vado vizitą Paieškos ir gelbėjimo poste Nemirsetoje. Pamatęs ant kombinezono užklijuotą etiketę „Smauglys“, KOP vadas, eidamas pro šalį, pajuokavo: „Mhm, vadinasi, turiu konkurentą.“
Lakūnai linksmai prisimena ir nesusipratimą su Kria Kria. Per pratybas radijo ryšys kiek iškraipė šaukinį, kuris pradėjo skambėti kaip Kriu Kriu.
