Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Neformalūs Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimai, vadinamieji gymnichai, tradiciškai rengiami kas pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. „Yra tokia tradicija, kad niekas neišeitų į išorę. [Tiesiog] kad vien ministrai galėtų laisvai kalbėtis – kad nebūtų jokių patarėjų, nekalbant apie žurnalistus“, – pasakoja Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos sostinę šią savaitę suvažiavo pasaulio politikos elitas. Neformaliuose iš pradžių gynybos, o vėliau – užsienio reikalų ministrų susitikimuose buvo rengiama gruodį susirinksiančios Europos Vadovų Tarybos gynybos klausimų darbotvarkė, aptartos Rytų partnerystės problemos ir, žinoma, darbotvarkei įtakos turėjo Sirija. ES ministrai Vilniuje vieningai apsisprendė, kad Sirijos režimas už savo veiksmus turi sulaukti atsako.
Tiesa, Europa nekalba apie karinį atsaką – siūloma palaukti Jungtinių Tautų tyrimo išvadų. Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry, į Vilnių šeštadienio naktį atskridęs susitikti su ES užsienio reikalų ministrais, dėkojo už tokį pareiškimą.
Dėl užsitęsusio posėdžio, jam pasibaigus, Jungtinių Valstijų Valstybės sekretorius neturėjo laiko pokalbiui su Catherine Ashton, bet prieš išvykdamas susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus komentarai LRT televizijos laidai „Savaitė“ – po išskirtinės savaitės Vilniuje.
– Ar gali taip atsitikti, kad karinės atakos Sirijoje atveju Lietuvai tektų apriboti keliones į Turkijos kurortus ir Izraelį, gal net Egiptą?
– Neskubėkime su tokiomis tolimomis išvadomis. Iš tiesų sprendimai nepriimti, daug konsultuojamasi. Štai ir Vilniuje labai intensyviai dalintasi informacija, įrodymais. Ir pats JAV prezidentas nėra apsisprendęs, kaip jis veiks – jis tik yra išsakęs variantus, konsultuojasi su Kongresu.
– Tad dabar Europos Sąjungos žinia iš Vilniaus dėl Sirijos konflikto yra tai, kad Sirijai būtinas griežtas atsakas?
– Aš trumpai pasakyčiau: cheminio ginklo panaudojimo pasmerkimas – tai yra labai svarbu – visiškai aiškus. Taip pat aiškus pasakymas, kad kalti turi atsakyti prieš teisingumą. Aiškus taip pat visų mūsų, ministrų, Jungtinių Tautų, ypač Saugumo Tarybos narių vaidmens pabrėžimas. Labai aiškiai pabrėžta, kad politinis sprendimas turi būti ilgalaikis, ir kitaip mes neįsivaizduojame situacijos stabilizuojant padėtį.
Ir, be abejo, kas taip pat yra labai svarbu, dar kartą pabrėžta humanitarinės pagalbos svarba. Mes gal ne visi suvokiame: – ketvirtadalis šalies pasitraukė, milijonas vaikų – pabėgėliai. Kuo labiau konsoliduota bus ne tik ES, bet apskritai tarptautinės bendruomenės pozicija, tuo labiau galime tikėtis, kad sustos tie, kurie dar tikisi naudoti cheminį ginklą ar tuos nepriimtinus, nusikalstamus veiksmus prieš savo žmones – prieš civilius, prieš moteris, vaikus.
– O kaip tada sustabdyti, jeigu neduoti to karinio atsako? Nes kaip suprantu, tas atsakas priklausys nuo JT ekspertų išvadų?
– Siūlyčiau neskubinti įvykių. Kai bus visos priemonės išnaudotos, tada bus naudojamos kitos, bet ne atvirkščiai.
– O ar Jūs gavote patikinimą, galbūt iš JAV valstybės sekretoriaus, kad cheminė ataka yra įvykdyta ne opozicijos rankomis, o paties režimo?
– Taip, man jau kaip ir nelabai liko abejonių, kad už tai yra atsakingas režimas.
– Rytų partnerystės programai irgi buvo skirta vieta šiuose susitikimuose. Ar Armėnijos sprendimas prisijungti prie Rusijos kuriamos Muitų sąjungos reiškia, kad tai yra ES nesėkmė ir dėl to kaltę turi prisiimti ir Lietuva?
– Žinote, aš to nevadinčiau nesėkme. Baltarusija dabar – Muitų sąjungos narė, o čia yra tik pareiškimai. Aš koreguočiau tik ambicijų lygį. Suprantu, jei tas pasirinkimas bus įgyvendintas, tuomet Laisvos prekybos sutartis su ES nebus pasirašoma.
Iš tikrųjų mes nematome konfrontacijos, kad šalys turi kitą pasirinkimą. Priešingai – norime tuos tiltus nutiesti ir labai prisitaikome prie ambicijų lygio. Tai nėra nesėkmė.
– O ar tada Ukrainai po tokio Armėnijos žingsnio bus lengviau pasirašyti sutartį su ES?
– Esame sakę ne kartą, [...] galiu pakartoti: nekorektiška, kai ne argumentai pateikiami diskutuojant, o vyksta kažkokie ekonominiai grasinimai ar [daromas] politinis spaudimas. Mes jaučiame, kad yra tie dalykai.
– Čia Jūs apie Rusiją?
– Na, taip – o ką slėpti? Girdime pareiškimus ir galime pasakyti, kokie pareigūnai ir kam tai sako. Aš taip manau ir mano kolegos taip mano, ir JAV sekretorius sako – tai nepriimtina. Jei šalis pasirinko savo kelią pati (beje, būna, kad ne pati pasirenka, bet tai – kita tema), ji turi teisę jį realizuoti, nes tai yra jos teisė. Neturi kas nors liepti, grasinti. Mes tai pamename iš savo patirties.
– Ar tai gali pabloginti ES ir Rusijos santykius?
– Visko yra. Neturėkime iliuzijų, kad viskas išsispręs, kad visi vienodai galvosime visais klausimais. Nereiktų dirbtinai sakyti, kad tai kažkokia įtampa – ne. Bet yra principai. Ir mes juos išsakome aiškiai. Mes juos ginsime. Tad kokia čia įtampa? Čia tiesiog dialogas. Ir, manau, kad mes tokiu konstruktyviu keliu ir eisim.
– O tas susitikimas, kuris vyko čia, tie visi pokalbiai, tas vadinamasis gymnichas – ar tai yra slapta? Kiek Jūs galite apie tai kalbėti, kiek ministrai gali kalbėti, tarkim, iš to, ką išgirdo iš aukšto svečio iš JAV?
– Yra tokia tradicija, kurios mes irgi mokomės, kuriai jau 39 metai, – kad niekas neišeitų į išorę. [Tiesiog] kad vien ministrai galėtų laisvai kalbėtis – kad nebūtų jokių patarėjų, nekalbant apie žurnalistus, su visa pagarba jiems. Tikiuosi, kad neįsižeidė. Galbūt patyrė nepatogumų, nes jie įpratę visada visur dalyvauti.
Negaliu dabar cituoti ar pasakoti to susitikimo turinio, nes tokia tradicija, toks mūsų susitarimas.
