Atliekami išlikusių 76 vėjo malūnų tyrimai ir kuriama Lietuvos vėjo malūnų duomenų bazė.
Projektas, pasak jo įgyvendintojų, skirtas „paskatinti unikalių Lietuvos kultūros paveldo objektų – vėjo malūnų – išsaugojimo iniciatyvas bei informacijos sklaidą apie juos“.
„Iki šių dienų išlikę malūnai rodo, kad malūnų meistrai buvo gerai susipažinę su medžiagų savybėmis ir technologija. Senieji malūnai saugotini kaip architektūros ir technikos, o tai pat ir istorijos paminklai“, – sako projekto autoriai.
Vėjo malūnai, Lietuvoje paplitę dar XVIII a., gyvavo ir tarnavo pagal paskirtį maždaug iki praeito amžiaus vidurio. XIX a. antrojoje pusėje jų skaičius siekė apie 200, o XX a. pirmojoje pusėje jų skaičius siekė 1000.
Įvairios paskirties, konstrukcijų tipų ir variantų malūnai tapo vienu pagrindinių technikos paveldo tipų Lietuvoje. Tačiau iš viso šiuo metu Lietuvoje nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre yra įregistruoti 76 pilnai ar dalinai išlikę malūnai.
Šiais laikais vėjo malūnai yra netekę savo funkcinės paskirties.
Šiuo metu yra surinkta informacija apie išlikusius 76 (iš XX a. pradžioje buvusių beveik 1000) malūnus: sukaupta medžiaga apie esamą jų būklę, atlikta išlikusių ar dalinai išlikusių vėjo malūnų išsami fotofiksacija, aprašytas kiekvieno malūno autentiškumas.
Planuojama paruošti Lietuvos vėjo malūnų duomenų bazę internete. Taip pat sukauptą medžiagą ruošiamasi publikuoti.
Projektą vykdo viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“.
