Druskininkuose jau artimiausiu metu turėtų atsirasti lynų keltuvas. Ekologiška transporto priemonė esą turėtų paskatinti kurorto gyventojus ir svečius bent iš dalies atsisakyti nuosavų automobilių, o oras šiame mieste taps kur kas grynesnis.
Tačiau planai investuoti į šį projektą kelis milijonus litų paramos lėšų sukėlė nemažai abejonių nepriklausomiems aplinkosaugos ekspertams ir portalo Balsas.lt žurnalistams. Vėliau – ir Valstybės kontrolei. Bet apie viską iš eilės.
Druskininkiečius ir kurorto svečius vežios lynų keltuvas
Prieš kelias dienas druskininkiečiai viename vietiniame laikraštyje pasigyrė, kad lynų keltuvui iš kurorto centro į slidinėjimo areną įrengti skirta finansinė parama – 6 mln. litų. Šie pinigai skirti iš Aplinkos ministerijos (AM) administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos. Maždaug antra tiek investuoti turėtų parinktas keltuvo operatorius.
Druskininkų mero Ričardo Malinausko teigimu, keltuvas bus ir ekologiška transporto priemonė, ir pramoga. Taip pat teigiama, kad keltuvui pradėjus veikti, vairuotojai paliks automobilius stovėjimo aikštelėse ir naudosis keltuvu kaip visuomenine transporto priemone. Dėl to bendras automobilių išmetamų CO2 dujų (šiltnamio dujų – red. past.) kiekis esą turėtų sumažėti 57 tonomis per metus. Anot Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos Julijos Kuklytės, įrengus keltuvą Druskininkų savivaldybė ketina sudaryti sąlygas atvažiuojantiems poilsiautojams nemokamai statyti automobilius už miesto, o keltuvo stoteles „ketinama išdėstyti taip, kad surinktų didžiausią srautą žmonių“.
„Numatoma per metus sumažinti automobilių skaičių daugiau kaip 96 600 vienetų, o bendrą išmetamų CO2 dujų kiekį per vertinamąjį laikotarpį (25 metus – red. past.) sumažinti 1433 tonomis“, – druskininkiečių planus komentavo J. Kuklytė.
Aplinkosaugos ekspertai: keltuvas taršos nesumažins
„Mes niekaip neįžvelgiame, kad keltuvas į slidinėjimo trasą galėtų būti susijęs su klimato kaita ir į atmosferą patenkančių šiltnamio dujų mažinimu“, – portalui Balsas.lt sakė nepriklausomas aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus.
„Jeigu kuri nors šalis viršija jai nustatytą šiltnamio dujų emisijos limitą, ji turi arba sumažinti šių dujų išmetimą į atmosferą, arba investuoti į išskiriamų šiltnamio dujų mažinimą tokiu pačiu kiekiu kitose šalyse. Ji ir nustato, kokiame sektoriuje skiriami pinigai turi būti panaudoti“, – aiškino jis.
L. Stoškus pridūrė, kad Ispanijai, kuri skyrė šiuos pinigus šiltnamio dujų išskyrimui transporto sektoriuje sumažinti, galbūt pigiau sumokėti, negu imtis kokių nors darbų, o pasauliui esą visai nesvarbu, kokioje šalyje šių dujų išskyrimas į atmosferą sumažės. Tačiau ekspertui užkliuvo pats objektas, kuriam Lietuva ketina panaudoti ispanų skiriamus milijonus.
„Lietuva tuos pinigus panaudoja ne kokiai nors transporto infrastruktūros problemai spręsti, bet naujai, papildomai infrastruktūrai sukurti“, – aiškino L. Stoškus. Jis teigė neįžvelgiantis net teorinės galimybės, kad šis projektas sumažins šiltnamio dujų emisiją.
„Remiantis skaičiais, įvertinančiais tik teoriškai neva nevažiuosiančius į Druskininkus automobilius, paskaičiuotas CO2 išskyrimo sumažinimas 1433 tonomis kainuos 8 700 litų už toną, nors rinkos kaina yra 30 litų už toną. Čia tas pats, kaip pirkti daiktą, kuris kainuoja 30 litų, už 10 tūkst. litų. Be to, keltuvas taps traukos centru. Vien jau tai didins automobilių srautus“, – aiškina ekspertas. Anot L. Stoškaus, 6 mln. litų – nedidelė suma, palyginti su visa programa, bet ir nedidelė suma neturėtų būti skiriama ne pagal paskirtį: norint sumažinti į atmosferą patenkančių šiltnamio dujų kiekį, už šiuos pinigus būtų galima įsigyti mažiau teršiančių aplinką transporto priemonių ar optimizuoti infrastruktūrą, kad būtų suvartojama mažiau kuro ir į aplinką išmetama mažiau dujų.
„Abejoju, ar šių pinigų užtektų, pavyzdžiui, viadukui, įrengti, bet manyčiau, kad ir transporto priemonių parkui atnaujinti tie pinigai praverstų“, – svarstė jis.
Aplinkos ministerija: daugiau norinčių nebuvo
J. Kuklytės teigimu, tie 6 mln. litų keltuvui Druskininkuose įrengti skirti pagal vieną iš 2012 metų specialiosios Klimato kaitos programos finansavimo krypčių „Ekologiško viešojo transporto ir infrastruktūros plėtra, aplinkai palankių technologijų ir priemonių, mažinančių į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį viešosiose erdvėse, diegimas“.
Ji aiškino, kad į šių metų birželį ministerijos paskelbtą kvietimą „Keleivinių keltuvų, kaip bendrosios miestų ir gyvenviečių visuomeninio transporto dalies, diegimas, siekiant sumažinti taršaus miesto transporto priemonių srautą“ atsiliepė vienintelė savivaldybė: „Per tuos du mėnesius buvo gauta tik viena paraiška – Druskininkų savivaldybės“, – pareiškė ji.
J. Kuklytė pridūrė, kad druskininkiečių paraišką vertino Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, pinigų skyrimą keltuvui Druskininkuose statyti palaimino ir Klimato kaitos specialiosios programos projektų atrankos komitetas.
Paklausta, kodėl iš visų galimų transporto infrastruktūros projektų, susijusių su taršos mažinimu, buvo pasirinktas būtent keltuvas, ji aiškino, kad „iš sandorio su Ispanija gaunamos lėšos buvo nukreiptos konkrečiai visuomeninės transporto infrastruktūros modernizavimui“ ir pridūrė, kad su tokiais sandoriais susijusi informacija „yra laikoma konfidencialia“, todėl esą negalima pasakyti, kokiomis sąlygomis sudaromos sutartys.
Jos teigimu, sprendimui skelbti kvietimą keltuvui, kaip inovatyviai transporto priemonei, leidžiančiai sumažinti CO2 išskyrimą, įrengti, pritarė ir Seimo aplinkos apsaugos komitetas bei Nacionalinis klimato kaitos komitetas.
Daugiau norinčių statyti keltuvą negalėjo būti?
Ar mūsų šalyje iš esmės galėjo būti daugiau norinčių įrengti būtent keleivinį keltuvą, išskyrus Druskininkus? Į pastarąjį klausimą AM atstovė atsakė štai ką:
„Sunku pasakyti. Tuo tikslu ir buvo organizuojamas atviras kvietimas ir skirta pakankamai laiko visiems galimiems pareiškėjams pateikti paraiškas, jeigu tokia finansuojama priemonė juos domintų.“
Tačiau sužinoti, ar kokie nors tyrimai liudija, kad, kaip tikimasi, įrengus keltuvą poilsiautojai naudosis juo, o automobilius paliks aikštelėse už miesto, Balsas.lt žurnalistams nepavyko. Mat ministerijai ir kitiems paraiškos vertintojams, tai, pasirodo, nerūpi. „Svarbiausias kriterijus yra išmetamo CO2 kiekio mažinimas. Todėl visi pareiškėjai privalo pateikti duomenis apie planuojamą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir nurodyti priemones, kurių imsis, kad sumažinimas būtų realus ir įmanomas. Projekto įgyvendinimo pabaigoje jie privalo tokius rodiklius pasiekti“, – aiškino J. Kuklytė.
Ji pridūrė, kad Druskininkų savivaldybė privalo užtikrinti, jog įgyvendinus projektą būtų pasiektas paraiškoje numatytas šiltnamio dujų išmetimo sumažėjimas, o jeigu reikiamo rezultato nepavyktų pasiekti, „pareiškėjas privalo grąžinti lėšas“.
Atsakymo ieškos Valstybės kontrolė
Įtikinamo paaiškinimo, kodėl buvo nuspręsta skirti lėšas būtent tokio pobūdžio – keleivinio keltuvo – statybai, ir nejaugi Lietuvos transporto sektoriuje nėra skaudesnių problemų, kurias išsprendus būtų galima sumažinti taršą šiltnamio dujomis, Balsas.lt žurnalistai taip ir neišgirdo. Kaip ir paaiškinimo, ar pastarasis konkursas nebuvo „tikslinis“.
Neišgirdo jų kol kas ir nepriklausomi aplinkosaugos ekspertai. Todėl anot L. Soškaus, nevyriausybinės organizacijos neatmeta galimybės oficialiai kreiptis dėl paaiškinimo į Aplinkos ministeriją ir Klimato kaitos specialiąją programą administruojantį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą.
„Jeigu paaiškėtų, kad skiriant finansavimą galėjo būti pažeidimų, sieksime ir asmeninės atsakomybės už šiuos sprendimus“, – Balsas.lt sakė jis.
Svarstydami, ar kitos šalies savivaldybės galėjo norėti įrengti keltuvą, pavyzdžiui, prie Žiemos sporto centro Ignalinoje, kreipėmės į Valstybės kontrolę. Išgirdę, dėl ko suabejojo aplinkosaugininkai ir žurnalistai, šios institucijos atstovai atsakė:
„Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka Aplinkos ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Pateiktą informaciją apie Druskininkų miesto projekto vykdymą vertinsime kaip papildomą rizikos veiksnį formuojant šio audito strategiją“.
Belieka pridurti, kad finansinį auditą Valstybės kontrolė ketina baigti kitų metų birželio mėnesį. Po jo ir paaiškės, ar ekspertų nuogąstavimai buvo pagrįsti.
Tačiau jau dabar akivaizdu, kad šios institucijos specialistai AM tikrai turės nemažai darbo. Kaip tik tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis, Seimo narys Valentinas Mazuronis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą Žydrūną Plytniką prašydamas nedelsiant sustabdyti AM viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymus, kol nebus patvirtinta nauja mūsų šalies vyriausybė.
„Neproporcingai gausus ir skubotas sutarčių pasirašymas AM ir kitose ministerijose tuo metu, kai keičiasi Vyriausybė, kelia rimtų įtarimų, kad nueinantieji iš valdžios stengiasi ne tik išvalgyti, bet ir išlaižyti finansinių išteklių, skirtų ministerijoms, lėkštę. Tai panašu į beatodairišką pinigų taškymą. Kadangi nesitikiu, kad paliekantieji valdžią elgsis padoriai, esu priverstas kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, nes tokio dabartinės valdžios elgesio negalima pateisinti ir būtina kuo greičiau jį stabdyti“, – teigia pirmadienį išplatintame pranešime kandidatas tapti naujuoju aplinkos apsaugos ministru V. Mazuronis.
