„Mano įsitikinimu, mūsų pasirengimas gintis nuo dronų atakų, dronų spiečių atakų, net ir nuo pavienių dronų – kol kas tikrai nėra tame lygyje, kokį mes turėtume turėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Kubilius.
„Lietuvoje mums reikia rimtai susirūpinti savo sienos apsaugos aspektais, tame tarpe ir fiziniais barjerais, kas yra daroma. Tačiau lygiai taip pat turime turėti ir dronų sieną, ir būti pasirengę gintis ne nuo pavienių dronų, o nuo to, kad mus gali atakuoti šimtai tūkstančių dronų, ir tam reikia turėti specifinių gebėjimų“, – akcentavo jis.
Eurokomisaro vertinimu, Europos Sąjunga (ES) nebūtų pasiruošusi potencialiai Kremliaus režimo bepiločių orlaivių atakai. Todėl, anot A. Kubiliaus, Lietuva sienos stiprinimo klausimą turėtų kelti ir ES bei NATO vadovybių lygiu.
„Pagal tai, kokius gebėjimus jie yra išsiugdę kare prieš Ukrainą, valdant milijonus dronų, ta ataka atrodytų pakankamai gąsdinančiai. Ir klausimas, ar mes tokiems dalykas esame pasiruošę. Tuos atsakymus turi duoti kariuomenės vadai, bet turi duoti objektyvų atsakymą, ne pasigiriant, kad mes esame viskam pasiruošę. ES šalyse to pasiruošimo nėra pakankamai daug“, – kalbėjo jis.
„Lietuvai būtų labai išmintinga kelti būtent tokį klausimą NATO ir ES vadovybių lygmeny – apie tai, kaip turėtų būti sustiprinta visos ES sienos apsauga nuo potencialių dronų atakų ir masinių atakų“, – akcentavo A. Kubilius.
ELTA primena, kad liepos 28 d. į Lietuvą įskrido ir vėliau Gaižiūnų poligone buvo rastas bepilotis orlaivis, gabenęs sprogstamąjį užtaisą. Kariuomenės specialistai jį neutralizavo. Drone buvo rasti 2 kilogramai sprogstamosios medžiagos.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – Ukrainos oro gynybos disorientuotas dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Po įvykio tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikos lyderių kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Buvę VSD vadovai Ged Grina ir Laurinkus tiesiai šviesiai rėžia, kad Lietuvos diplomatija sudalyvavo Baltarusijos KGB ir Putino FSB kortų pokeryje, bet mūsiškiai Che Gevaros akli ir kurti ne tik jiems, bet ir VSD šiandien uždarame URK‘o posėdyje išsakytai operatyvinei informacijai apie „vilčių prezidentės“ vyrą, kuris sveikina baltarusius su vasario 23-ąja, ir kuriam Krymas – rusų, naš.
Kur nebus kurti, kai planas – rytą surengti spaudos konferenciją su parsivežta Sviatlana, žlugo, paaiškėjus, kad pagal Lietuvos įstatymus, pabėgėlei teks dvi savaites praleisti saviizoliacijoje.
Taigi, izoliuotai ir nuo vaikų taip pat. Lažinuosi, kad taip nėra. Bet kam tas rūpi.
Man keista, kad niekam nekyla klausimas, jog du komsomolcai operaciją „Moskvičium per Lavoriškes“ surengė, net nepasitarę su prezidentūra, kuri lyg ir yra mūsų užsienio politikos pirmgalyje.
Sakau nepasitarę, nes Jo Ekscelencija aiškiai pasakė, kad apie Tichanovskajos (rašau pavardę pagal tai, kaip ją rašo jos vyras) atvykimą sužinojo tik antradienio rytą.
Kita vertus, nieko keisto. Į rinkimus rudenį eina ne Gitanas Nausėda, o Žygis su Linkevičiumi. Ir jiems mirtinai reikia žiniasklaidos dėmesio. Kaip ir kitiems, einantiems.
Seimo Vytautas Bakas aiškina, kad „jei S. Tichonovskają išrinko tauta, tai elgtis su ja reikia, kaip su Prezidente“.
Mielas Vytai, tautos išrinkti Prezidentai nebėga naktį į sotesnį rytojų, palikdami režimo daužomus gatvėse savo karius. Tuos, kurie ją, kaip jūs sakote, ir išrinko.
