Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ant derybų stalo Vyriausybė „padėjo“ naują automobilių taršos mokesčio modelį, pagal kurį automobilio savininkas turėtų susimokėti kasmet vidutiniškai 138 eurus. Toks mokesčio variantas sukėlė nemažai diskusijų Seime – Aplinkos apsaugos komiteto nariai sako, kad toks žingsnis mažų mažiausiai neteisingas, o ir prie oro švarinimo ne ką teprisidėtų. Pasigirdo siūlymų, kad parankiau būtų griežtinti techninę apžiūrą, apmokestinti stambiąsias Lietuvos įmones arba kelti akcizus už kurą.

Ant derybų stalo Vyriausybė „padėjo“ naują automobilių taršos mokesčio modelį, pagal kurį automobilio savininkas turėtų susimokėti kasmet vidutiniškai 138 eurus. Toks mokesčio variantas sukėlė nemažai diskusijų Seime – Aplinkos apsaugos komiteto nariai sako, kad toks žingsnis mažų mažiausiai neteisingas, o ir prie oro švarinimo ne ką teprisidėtų. Pasigirdo siūlymų, kad parankiau būtų griežtinti techninę apžiūrą, apmokestinti stambiąsias Lietuvos įmones arba kelti akcizus už kurą.

Šiuo klausimu pasisakė ir automobilių rinkos ekspertas. Jo manymu, siūlomas taršos mokestis žada daugiau pokyčių klimato kaitos fone nei esamas automobilių registracijos mokestis, tačiau nebūtų tobula priemonė. Specialistas kėlė mintį, kad techninę apžiūrą visgi vertėtų griežtinti, nes šiuo metu taršūs automobiliai tarsi praleidžiami pro pirštus.

Įžvelgia ne vieną taršos mokesčio trūkumą

Seimo narys, Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis portalui tv3.lt pasakojo, kad siūlomas taršos mokestis gali būti efektyvesnis nei esamas automobilio registracijos mokestis – labiau motyvuoti žmones persėsti į aplinkai draugiškesnį transportą.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi po siūlomu mokesčio modeliu slypi pavojus, kad pasirinkę mažiau kuro naudojančius automobilius, žmonės bus linkę keliauti ilgesnius atstumus, tad šitaip oro tarša nemažės, svarstė K. Adomaitis.

„Mažiau naudojant kuro ir mažėjant sąnaudoms kelionių, žmonės gali pradėti dažniau ir toliau keliauti. Taigi aš nesu 100 proc. tikras, kad tai padės sumažinti kuro suvartojimą ir turės klimato kaitai vienareikšmiškai teigiamą poveikį“, – mano Seimo narys.

Kaip portalui tv3.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Ligita Girskienė, siūlomas automobilių taršos mokestis vargu, ar mažintų oro taršą, be to, skaudžiai kirstų per mažiausias pajamas gaunančių gyventojų kišenes.

„Iš tikrųjų šito mokesčio, kurį siūloma įvesti, nepavadinčiau automobilių taršos mokesčiu. Jis nėra niekaip susijęs su tarša, greičiau pavadinimas šio mokesčio galėtų būti automobilio naudotojo mokestis arba automobilio, kaip turto, mokestis. Gyventojai bus priversti mokėti už automobilius, kurių galbūt niekada iš garažo neišvaro“, – teigė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlomas mokesčio modelis neproporcingai paliestų gyventojus, kurie automobiliu nuvyksta skirtingus atstumus.

„Gaunasi paradoksali situacija, pavyzdžiui, kai žmogus, važiuodamas 2019 metų automobiliu, nuvažiuoja per pusmetį 20 tūkst. kilometrų, o koks nors daugiabučio gyventojas nuvažiuoja 2005 metų automobiliu gal 1 tūkst. kilometrų, ir jie gautų mokėti vienodai. Čia yra socialiai neteisingas mokestis“, – argumentavo L. Girskienė.

Kilo idėja griežtinti techninę apžiūrą

K. Adomaitis įžvelgė kitokį būdą, galintį praversti kovoje su oro tarša. Jis akcentavo, kad būtina griežtinti techninės automobilių apžiūros taisykles.

„Aplinkos apsaugos komitete diskutavome apie fluorintas dujas, kurios yra automobilių kondicionierių užpildas. Bet dažnai tie kondicionieriai būna netvarkingi ir nutekėjimas fluorintų dujų yra reikšmingas“, – kalbėjo parlamentaras.

Šiuo metu nėra nuostatos tikrinti mašinų kondicionierių sistemos pralaidumą, tad tokią taisyklę būtų galima įvesti, siūlė jis. Be kita ko jis siūlė griežčiau vertinti ir automobilių katalizatorių būklę techninės pažiūros metu.

REKLAMA
REKLAMA

„Dėl katalizatorių, kas yra šiaip sudėtinga patikros procedūra, <...> ji šiuo metu yra atitinkanti minimalius standartus, bet neturėtume jais apsiriboti“, – sakė jis. Įvedus griežtesnes techninės apžiūros taisykles, didėtų ir šios paslaugos kaina, pridūrė Seimo narys.

„Klimato tikslų siekimas per techninę apžiūrą <...> padarytų taršaus, neprižiūrėto automobilio turėjimą nepatogų“, – tvirtino jis.

Taip pat Seimo narys svarstė, ar nevertėtų taršių automobilių iš viso neleisti įvežti į šalį.  

„Jeigu tai yra senas, taršus automobilis, Euro 1 standarto, kad jis tiesiog nebegalėtų būti iš naujo registruojamas Lietuvoje“, – dėstė mintis K. Adomaitis.

Dūmijančias mašinas pareigūnai galėtų stabdyti kelyje

„CarVertical“ komunikacijos vadovas, automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis pritarė minčiai apie techninės automobilių apžiūros griežtinimą. Jo teigimu, lietuviai už techninę apžiūrą moka pigiausiai, palyginti su kitomis valstybėmis, o tai neigiamai atsiliepia šios paslaugos kokybei.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes Lietuvoje galime atlikti techninę apžiūrą už maždaug 14,5 euro, kai kitose valstybėse techninę apžiūra kainuoja ir po 30, 40, 80 eurų. Lietuvos techninių apžiūrų įmonės negali užtikrinti tokios kokybės, kokią užtikrina užsienio šalys, siūlydamos keliskart brangesnę paslaugą“, – problemą įvardijo jis.

M. Buzelis atkreipė dėmesį, kad su oro taršą galima malšinti vykdant griežtesnę taršių automobilių kontrolę eisme.

„Pernelyg tolerantiškai žiūrima į automobilius, kurie akivaizdžiai stipriai dūmina. Paprasčiausiai čia galėtų tiek policija įsiterpti: <...> pareigūnai, kelyje pamatę stipriai dūminantį, smirdantį automobilį, galėtų jį tiesiog stabdyti ir išrašyti žmogui siuntimą pasitikrinti techninę apžiūrą. Jei per tą laiką žmogus nepasitikrina, tam automobiliui anuliuojama techninę apžiūra“, – tokį pasiūlymą išsakė ekspertas.

Kelias link švaresnio oro – akcizų didinimas

Automobilių rinkos ekspertas minėjo, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kol kas atrodo geriausias variantas iš visų iki šiol pasitaikiusių būdų oro taršai mažinti. Tačiau įspėjo, kad greito efekto tikėtis nereikėtų, o dar tiesesnis kelias tikslo link būtų kelti akcizų kartelę.

REKLAMA
REKLAMA

„Automobilių parko išvalymas užtruks daugybę laiko ir per metus, per dvejus niekas čia praktiškai nepasikeis. Palikta vietos tobulėti. <...> Bet pats teisingiausiai ir socialiai teisingas požiūris, iš visų pusių, kaip bežiūrėsi, geriausias mokestis būtų degalų akcizo didinimas“, – teigė jis.

Šitaip žmonės mokės už taršą proporcingai tam degalų kiekiui, kurį suvartoja, teigė M. Buzelis. „Įsivaizduokite: žmogus, kuris per metus nuvažiuoja 1 tūkst. kilometrų, ir kuris 100 tūkst. kilometrų, pagal dabartinę sistemą turėtų mokėti tiek pat. Bet jei mokestis būtų paremtas degalų akcizu, būtų daugiau teisybės. <...> Jei žmonės pradės matyti, kad jų turimas automobilis, jo eksploatacija vien per degalus yra per brangi, gali būti, kad ieškos pigesnės alternatyvos“, – teigė jis.

Šiai nuomonei pritaria ir L. Girskienė. Ji tikino, kad veiksmingesnis būdas mažinti oro taršą būtų kuro akcizų didinimas arba sunkiasvorio transporto apmokestinimas. Ji nurodė, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas įsigyja kelių vinjetę ir kasdien keliauja ilgus atstumus beveik už grašius.

REKLAMA
REKLAMA

„Didelio prekybos centro sunkiasvoris automobilis, prisikabinęs priekabą, visą parą važinėja už 10 ar 11 eurų mokestį, nuvažiuoja tūkstančius kilometrų, užteršia aplinką. <...> Apie jų apmokestinimą niekas nekalba“, – svarstė Seimo narė.

Bedė pirštu į taršiausias Lietuvos įmones

L. Girskienė atkreipė dėmesį, kad vertėtų už CO₂ dujų išmetamą kiekį apmokestinti 10 stambiausių Lietuvos pramonės įmonių.

„Kiek domėjausi, yra apie 10 stambių įmonių Lietuvoje, kurių CO₂ išmetimai sudaro netgi 95 proc. visų Lietuvos CO₂ išmetimų. Reiškia, tik 5 proc. yra transportas ir kitos veiklos, kuriose susidaro emisijos. Tai kodėl mes nekalbame apie šių sričių žalinimą, išmetimų mažinimą ir apmokestinimą? <...> Pramonės įmonės galėtų pradėti persitvarkyti savo taršias technologijas, bet kažkodėl yra pasirinktas kelias paimti pinigus lengviausiu būdu iš paprastų piliečių, kurie ir taip yra nukentėję smarkiai nuo pandemijos, sunaudoję visas santaupas ir išsigandę dėl ateities“, – svarstė parlamentarė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji įvardijo, kad 2019 m. daugiausiai išmetamųjų dujų į aplinką išskyrė šios bendrovės: „Achema“, „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementas“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Fortum Klaipėda“, „Ignitis gamyba“ ir kitos.

„Klausimas, ar šiuo metu yra reikalingas tas mokestis apskritai ir ar negalėtume mes pradėti CO₂ mažinimo politikos nuo stambios pramonės, sunkiasvorio transporto, traukinių, laivų ir panašiai“, – apibendrino politikė.

Kvietė susisiekimą viešuoju transportu, dviračiais daryti patogesnį

Galiausiai L. Girskienė akcentavo, kad nėra užtektinai kalbama apie viešojo transporto atnaujinimą ir kitos aplinkai draugiškos infrastruktūros plėtrą.

„Pirmiausia reikėtų kelti klausimą, ką daryti, kad žmonės norėtų persėsti į viešąjį transportą, naudotis alternatyviu transportu: dviračiais, paspirtukais. Reikėtų skirti dėmesio patogiai infrastruktūrai, kad žmones išsodintume iš automobilių, kad jie galėtų patogiai nuvykti į darbą, mokyklą, darželį, pas gydytoją ir panašiai“, – sakė L. Girskienė.

Portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad lapkričio pabaigoje Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs.


Rašyti komentarą...
V
Valentinas
2021-12-03 08:34:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viskas lyginama su kitomis valstybėmis kurios moka daugiau. Gal atsimerktų, palygintų pragyvenimo lygį.
Atsakyti
-2

M
Mama
2021-12-03 08:02:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirmiausia sunaikino darželius, mokyklas, vaikai į švietimo įstaigas trenkiasi iš vieno miesto galo į kitą. O kas juos turi išvedžioti, jeigu ne tėvai, o paskui dar reikia ir savo darbovietę pasiekti. Štai ir kilometrai, ir tarša.
Atsakyti
-5

Z
Z
2021-12-03 06:57:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Grįšim prie arkliuku laiu
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (75)
Viskas lyginama su kitomis valstybėmis kurios moka daugiau. Gal atsimerktų, palygintų pragyvenimo lygį.
Pirmiausia sunaikino darželius, mokyklas, vaikai į švietimo įstaigas trenkiasi iš vieno miesto galo į kitą. O kas juos turi išvedžioti, jeigu ne tėvai, o paskui dar reikia ir savo darbovietę pasiekti. Štai ir kilometrai, ir tarša.
Grįšim prie arkliuku laiu
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų