kasparas adomaitis

Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas trečią kartą perrinktas frakcijos seniūnu, penktadienį pranešė valdančioji Laisvės frakcija. Frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti Kasparas Adomaitis ir Tomas Vytautas Raskevičius. Laisvės frakcijos sutarimu seniūnas renkamas kasmet. Pirmaisiais šios Seimo kadencijos metais seniūnės pareigas užėmė Ieva Pakarklytė, vėliau – V. Mitalas.

Penktadienį, gegužės 5 d., Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis pranešė įregistravęs pataisą, kuria siekiama sumažinti akcizą pažangiesiems biodegalams ir taip skatinti jų sunaudojimą. Laisvės frakcijos nario pateikta Akcizų įstatymo pataisa siūlo atleisti pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios mokesčio dalies.

Seime kelią skinasi siekis didinti degalų akcizus, o jau po kelerių metų Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse, turėtų būti taikomas naujas taršos mokestis. Juo bus apmokestinamas anglies dvideginį išskiriantis kuras ir degalai, naudojami namams šildyti ar automobilių varikliams varyti.

Laisvės frakcijos narys parlamentaras Kasparas Adomaitis siūlo drausti viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes. Jis siūlo, kad kavinėse būtų naudojama daugkartinė gėrimų pakuotė, išskyrus tuomet, kai jai taikomas užstatas.  „Labai dažnai sutinkama šiukšlė gamtoje – vienkartiniai puodeliai ir vienkartinė maisto tara. (...) Šiuo metu registruojame įstatymo projektą, kad ir tokie puodeliai neturėtų būti neatlygintinai dalinami.

Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė. Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą.

Seimas galiausiai apsisprendė ir apmokestino plonus plastikinius maišelius – nauja tvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Šie maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį. Statistika liūdna, mat Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių ploniausių plastikinių maišelių suvartojimą užima pirmą vietą Europos Sąjungoje. Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius. Parlamentarai ketvirtadienį pritarė draudimą dalinti tokius maišelius numatančioms Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisoms. Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 4, 13 parlamentarų susilaikė.

Kol Europos Komisija sprendžia dėl draudimo į Europos Sąjungos rinką tiekti kosmetikos gaminius su mikroplastiku, jai nosį nušluostyti sumanė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. Jis siūlo Lietuvai vienai pirmųjų uždrausti prekiauti higienos ir kosmetikos gaminiais, turinčiais mikroplastiko – jau nuo kitų metų sausio. O tokių gaminių parduotuvių lentynose apstu – 9 iš 10 kosmetikos gaminių turi mikroplastiko.

Už vienkartinius plastikinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitoms prekėms gali tekti mokėti. Esą tada žmonės mažiau jų mėtys. Dėl to parlamentarai turėtų balsuoti jau šią Seimo sesiją. Gyventojai tokiam sprendimui, dėl kurio pabrangs apsipirkimas, negaili kritikos. Kiti sako, kad žmonės, net jei ir mokės už maišelius, jų mėtyti nesustos. Žiedinės ekonomikos aktyvistai pataria žmonėms naudoti daugkartinius maišelius.