O tokių gaminių parduotuvių lentynose apstu – 9 iš 10 kosmetikos gaminių turi mikroplastiko. Tačiau tokiems pokyčiams prieštarauja kai kurie lietuviškos kosmetikos gamintojai ir sako, kad uždraudus kosmetiką su mikroplastiku, gyventojams jų šampūnai, dantų pastos, kremai ar šveitikliai kainuos daug brangiau.
Vienos lietuviškos kosmetikos įmonės darbuotoja į popierinę pakuotę pila natūralų, mėtų ir cintrinžolių aliejais kvepiantį dezodorantą. Savo produkcijoje įmonė naudoja tik visiškai natūralius ingredientus, į kosmetiką nededa nei mikroplastiko, nei silikonų. Tokiu būdu įmonė nori prisidėti prie plastiko taršos vandenynuose mažinimo.
„Kad nesusidarytų ta plastiko sriuba mūsų vandenynuose, nes dauguma mikroplastikų neįmanoma išfiltruoti per filtravimo sistemas“, – kalba Lena Sokolovska.
O ir iki šiol neaišku, kokį poveikį mikroplastikas, esantis kosmetikoje, buitinėje chemijoje, sintetiniuose drabužiuose ir kituose gaminiuose turi žmogaus sveikatai.
„Užvakar išėjo vienas tyrimas italų, kad jau mikroplastikas yra rastas motinos piene, tai jis visur organizme yra randamas. Tai yra tik laiko klausimas, kol mes sužinosim, koks mikroplastikas yra toksiškas, koks ne“, – teigia L. Sokolovska.
Su mikroplastiku kosmetikoje pasiryžo kovoti ir Europos Komisija, kuri siūlo drausti naudoti mikroplastiką Europos Sąjungos rinkai tiekiamuose kosmetikos gaminiuose. Mat toks ribojimas per 20 metų padėtų išvengti 500 tūkstančių tonų mikroplastikų patekimo į aplinką. Tačiau nelaukti europinių sprendimų ir kosmetikos, higienos prekes su mikroplastiku Lietuvoje uždrausti jau kitąmet siūlo parlamentaras, Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
„Jo praktiškai neįmanoma išvalyti nuotekose. Bet jo turi labai daug gaminių. Tiek kosmetikos gaminių, tiek visokių kitokių buityje naudojamų šveitiklių ir panašiai, tai tiesiog buvo idėja sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir uždrausti apskritai tokius dalykus pridėti“, – sako K. Adomaitis.
Tačiau tokiems draudimams, pasak Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos, lietuviška kosmetikos pramonė visiškai nepasiruošusi. O ir mikroplastikas, esantis kosmetikos gaminiuose, pasak asociacijos, sudaro vos 2 procentus visos pasaulio taršos mikroplastiku.
„Jeigu reiktų greitai performuluoti kremą, kuris apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių, tai užtruktų nuo 8 iki 12 metų performulavimas, nes surasti alternatyvius ingredientus, medžiagas tai yra gan sudėtinga“, – tikina Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos atstovė Natalija Liškauskienė.
Kosmetikos gamintojai suskaičiavo, kad perdaryti vieną gaminio formulę jiems kainuotų iki 200 tūkstančių eurų. Tad mikroplastiko uždraudimas kosmetikoje atsilieptų ir gyventojams.
„Vartotojai gali nesulaukti saugių gaminių, tiek gaminiai išbrangs ir gali tapti neprieinami kiekvienam vartotojui“, – kalba N. Liškauskienė.
„Kosmetikos industrija ir dideli gamintojai taip priešinasi mikroplastiko draudimui, nes būna aišku netgi, kad 90 procentų viso produkto yra mikroplastikas, dėl to, kad tai yra pigus užpildas“, – aiškina L. Sokolovska.
Parduotuvių lentynose, remiantis vienu neseniai atliktu britų tyrimu, net 9 iš 10 kosmetikos gaminių turi mikroplastiko.
O ar gaminys turi mikroplastiko, galite sužinoti nuskanavę jo sudėtį per išmaniąją programėlę. Ar gyventojai žino, kad daugumoje kosmetikos gaminių galima rasti mikroplastiko? Štai, ką jie sako:
„Beveik visuose gaminiuose yra mikroplastiko. Net dantų pastoje. Ar teko apie tai girdėti? – Ne, tikrai ne.“
„Niekada netikrinu etikečių. – Kodėl? – Kažkaip. Mažom raidelėm parašyta.“
Nors dalis vilniečių net nežino, kas yra mikroplastikas ar kad jo yra, pavyzdžiui, jų dantų pastoje, šampūne ar šveitiklyje, kitų sostinės gyventojų nuomonės dėl siekio uždrausti tokius gaminius išsiskiria:
„Kaip ir dėl plastikos maišelių jokių alternatyvų nėra, man atrodo. Neįmanoma šiuolaikiniam gyvenime taip. Kaime kažkur gyvent.“
„Iškart atsisakyti ir drastiškus daryti sprendimus tai yra neprotinga.“
„Aš tai viską išmesčiau kas yra, kas žudo gamtą, tai žudo mus iš tikrųjų. Mane tai labiausiai užmuša, kai ten žūsta gyvūnai ir žuvys, ir tas man labai skausminga.“
„Smulkios dalelės. Jas suvalgo planktonas, visokie vėžiagyviai ten smulkūs, didesni, mažesni moliuskai ir panašiai. Jais minta žuvys.“
O tada ta žuvis su mikroplastiku atsiduria ir ant mūsų stalo. Stambesnis plastikas laikui bėgant yra ir susmulkėja iki smėlio smilties dydžio ir taip per maistą patenka ir į žmogaus organizmą. Tiesa, kokią žalą tai sukelia žmonių sveikatai, mokslininkai dar neišsiaiškino.
„Gal turi dar praeiti 10, 20 ar dar daugiau metų, kad atsirastų įrodymai, jeigu suvalgėm kažkokio maisto su to mikroplastiko dalelėm, kad bus blogai ar duoda blogus rezultatus. Na, bet kadangi medžiagos inertiškos, tai turbūt jos keliauja mūsų visa žarnyno sistema ir po to vėl grįžta į gamtą dar labiau susmulkėję ir taip tas ratas ir sukasi“, – kalba chemikas Albinas Žilinskas.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Žilinsko, tarša plastiku vandenynuose yra milžiniška, nors mikroplastikas iš Lietuvos kosmetikos į vandenynus papulti šansų ir neturi.
„Ramiajame vandenyne, ten šiek tiek šiauriau yra didžiausias plotas, kur vandenyno srovės suneša visokias šiukšles plaukiojančias vandeny ir daugiausia tai yra plastikinės šiukšlės, visokie maišeliai ir visa kita, ir ten sukasi. Plotas ten didesnis už Jungtines Amerikos Valstijas“, – sako A. Žilinskas.
Visgi Kasparo Adomaičio idėja uždrausti Lietuvoje kosmetikos gaminius su mikroplastiku Seime buvo sustabdyta. Lietuva lauks Europos Komisijos sprendimo. Draudimą pardavinėti kosmetiką su mikroplastiku komisija planuoja patvirtinti kitų metų pradžioje.
