• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Beveik metus galiojant tvarkai, pagal kurią ir už nedidelį kanapių ar kitų narkotikų turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė, liberalai dar kartą siūlo kanapes dekriminalizuoti. Mokslininkams ir net sveikatos apsaugos ministrui šis pasiūlymas atrodo priimtinas, bet policija nei šių, nei kitų parlamentarų idėjų vertinti nesiima.

14

Beveik metus galiojant tvarkai, pagal kurią ir už nedidelį kanapių ar kitų narkotikų turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė, liberalai dar kartą siūlo kanapes dekriminalizuoti. Mokslininkams ir net sveikatos apsaugos ministrui šis pasiūlymas atrodo priimtinas, bet policija nei šių, nei kitų parlamentarų idėjų vertinti nesiima.

REKLAMA

Nors dar neįregistravo tokio įstatymo projekto, Seimo narė, liberalė Aušrinė Armonaitė Seime surengtoje spaudos konferencijoje pristatė įstatymo projektą, kuriuo sieks dekriminalizuoti kanapes – panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą be tikslo platinti nedidelius narkotikų kiekius.

Tokią idėją paskatino nuo šių metų įsigaliojusi tvarka, kai ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą pradėta taikyti tik baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos policijos duomenimis, šiemet užregistruotos 856 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

REKLAMA
REKLAMA

Didesnės bausmės – nebūtinai mažesnis suvartojimas

Panašios iniciatyvos A. Armonaitė šiemet jau ėmėsi su liberalu Vitalijumi Gailiumi. Tąkart judviejų kovo pabaigoje teiktame įstatymo projekte numatyta, kad už nedidelį narkotikų kiekio turėjimą be tikslo juos platinti būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Tiesa, Seimo nariai šį projektą atmetė.

REKLAMA

Įdomu tai, kad liberalų pasiūlymui pritarė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, manantis, kad kriminalizavus narkotikų laikymą žmonės pradės bijoti kreiptis pagalbos, o teistumas turėtų pasekmių ateityje iš priklausomybių išsivadavusiam žmogui.

Tarp A. Armonaitės siūlymų – ir idėja aiškiai atskirti atvejus, kai narkotikais tarpusavyje dalinamasi savo tikslams, nesiekiant naudos, bei, kai narkotikų platinimas – organizuotas nusikalstamumas. Liberalės teigimu, tai įmanoma, bet daug kas priklausys nuo teisėjų valios.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu visame pasaulyje gali būti atskirta, tai gali būti ir Lietuvoje. Žinoma, labai daug kas priklauso nuo teisėjų, kaip jie interpretuoja. Žinoma, kad tos laisvės yra ir bus labai daug atsižvelgti į visas aplinkybes, situacijas. Bet dabar, kokia situacija yra sukurta, ji yra nesveika“, - tv3.lt kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak parlamentarės, nėra jokių įrodymų, kad griežtos bausmės mažintų narkotikų vartojimą ar platinimą, atvirkščiai, sako A. Armonaitė, „tai stumia į pogrindį tuos žmones, o ten vis tiek dedasi negeri dalykai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siūlo ne bausti, o gydyti

Kitas argumentas, paskatinęs Seimo narę inicijuoti įstatymo projektą – perteklinis narkotinių medžiagų kriminalizavimas Lietuvoje.

„Aš turiu skaičius, nuo sausio 1 d., kai pradėta ta reforma, pradėti 800 ikiteisminių tyrimų. Tai čia yra dėl mažų kiekių. 800. Beveik 540 pritaikyta kardomųjų priemonių. Tai perteklinė kriminalizacija. Aš esu įsitikinusi, kad mažo kiekio vartojimas ar pasidalijimas tikrai nėra baudžiamųjų sankcijų subjektas. Nes jos yra drakoniškos“, - piktinosi Seimo narė.

REKLAMA

Taip pat A. Armonaitė mano, kad baudžiamieji draudimai turi būti taikomi tik tada, kai šių problemų neįmanoma kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, socialinėmis ar ekonominėmis.

Jei už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, policija galėtų skirti daugiau laiko kovai su organizuotu nusikalstamumu, sako parlamentarė. Liberalė taip pat siūlo ne tik dekriminalizuoti „žolę“, bet ir mažus kitų sunkių narkotinių medžiagų kiekius.

REKLAMA

„Tai labai svarbu padaryti, nes tie žmonės, kurie vartoja, dažniausiai serga. Ir nevyriausybinės organizacijos, ir visuomenės sveikatos specialistai, įskaitant ir ministrą, supranta, jog tuos žmones reikia nukreipti gydytis, jiems suteikti pagalbą, jų nestumti už grotų, nes nėra jokių paskatų tada išeiti iš to rato“, - tikino A. Armonaitė.

Seimo narė siūlo kurti sistemą, pagal kurią nuo priklausomybės kenčiantys žmonės galėtų gauti tinkamą pagalbą priklausomybių ligų centruose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neįžvelgia ryšio tarp narkotikų ir bausmių

Teigiamai į A. Armonaitės pristatytą idėją žiūri ir Lietuvos teisės instituto tyrėjas, Lietuvos kriminologų asociacijos narys Mindaugas Lankauskas. Jo teigimu, šiuo metu galiojančios bausmės už disponavimą narkotinėmis medžiagomis yra neadekvačios ir vienos griežčiausių Europoje.

„Tai liečia ne tik asmeninį turėjimą, bet ir platinimą. Tai gali ir būti pasidalijimas kažkur neatlygintinas ir už tai jau yra baudžiamoji ir reali laisvės atėmimo bausmė, jeigu teisėjas nenusprendžia pritaikyti teisingumo principo ir panašiai. Tai čia nuo teisėjo diskrecijos priklauso iš tiesų“, - tv3.lt kalbėjo M. Lankauskas.

REKLAMA

Mokslo studiją, lyginančią narkotikų kontrolės mechanizmus Lietuvoje ir pasaulyje šiemet pristatęs M. Lankauskas teigia, kad ryšys tarp narkotikų vartojimo ir bausmės dydžio – „spekuliacija ir visiška nesąmonė“.

„Teisinė sistema iš esmės kovoja su pasekmėmis, o [vartojimą] lemia kiti dalykai, tai netgi mada, pavyzdžiui, gali būti ir panašiai. Kiti faktoriai veikia, negu bausmės, kurios neturi didesnės įtakos, nei mažinant, nei didinant vartojimą“, - teigė kriminologas.

REKLAMA

Paklaustas, kas lemia gana neigiamą visuomenės požiūrį į kanapes, M. Lankauskas sakė, jog teigiamas požiūris į medžiagą atsiranda, kai normalizuojamas jos vartojimas. Pavyzdžiui, pastebi pašnekovas, taip dabar yra su alkoholiu, jį vartojantis asmuo nelaikomas nei priklausomu, nei narkomanu.

M. Lankauskas palaiko tiek kanapinių preparatų pritaikymą medicinoje, tiek šios ir kitų narkotinių medžiagų dekriminalizavimą. Kriminologo manymu, bausmės už nedidelio narkotikų kiekio turėjimą gali neigiamai paveikti tolimesnį žmonių gyvenimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai iš vienos pusės yra finansai, nes baudžiamasis procesas yra brangus tiek iš valstybės pusės, tiek iš vartotojo pagauto. Kita vertus, dėl pačių vartotojų, tai yra pakankamai didelės baudos ir teistumas, kad nėra labai gerai. Kai nepilnametis, 18-19 m., [teistumas] jam sukelia neigiamas pasekmes. Jeigu už smulkų platinimą jį pasodins, tai jis gauna dar stigmą papildomą ir aš nežinau, ar ta „gyvenimo mokykla“ jam į naudą“, - kalbėjo M. Lankauskas.

REKLAMA

Policija vertinti nesiima

Tuo tarpu Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis nesiėmė vertinti nei politikų pasiūlymo, nei nuo metų pradžios įsigaliojusios tvarkos dėl bausmių už narkotikų vartojimą ar platinimą.

„Bent jau praeitą savaitę buvo mūsų pozicija, kad mes čia nieko nekomentuojame, manau, kad tai ir nepasikeitė. Žinokit, tų politikų siūlymų kasdien vis naujų atsiranda, tai mes nesiimam ir nevertinam. Mes nevertinam, mes vykdom įstatymus. Jeigu Seimas priims, tai mes ir vykdysime, o kažkokių vertinimų čia nelabai norime daryti“, - tv3.lt kalbėjo R. Matonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų