Panevėžio rajone nuo kelio nulėkusios ar šalikelėje likusios gulėti sunkiasvorės mašinos dažnai tampa didesniu galvos skausmu juos ištraukusiai bendrovei „Panevėžio kranai“ nei vairuotojui ar krovinio savininkui. Policijos prašymu į nelaimės vietą atskubėję ir ištraukę vilkiką kranininkai kartais lieka ant ledo.
Tapo gudresni
Bendrovė, kuriai priklauso avariją patyręs vilkikas, jai nusiųstą sąskaitą ignoruoja ir neapmoka.
Policininkai teisinasi esantys niekuo dėti: jie tik siekė užtikrinti eismo saugumą ar pagelbėti avariją patyrusiam vairuotojui, o atsiskaityti su gelbėtojais jau darbdavių reikalas.
Ne kartą skaudžiai pasimokę kranininkai dabar tapo gudresni. Nelaimėlių vairuotojų arba jų bendrovių prašo iškart susimokėti už ištraukimą arba pasirūpina užstatu.
„Va, matote, kokį mes saugome turtą. Jeigu mums nesumokės, mes jo neatiduosime“, – vakar „Sekundei“ bendrovės „Panevėžio keliai“ direktorius Kęstutis Markuckas rodė milžinišką priekabą su mini ekskavatoriumi, padangomis, varikliais ir kitomis prekėmis, priklausančiomis vienai Estijos bendrovei.
Sekmadienį visas šis krovinys atsidūrė pakelėje netoli Bernatonių, kai vilkiko vairuotojas turkas jo nesuvaldė. Sunkiasvorė transporto priemonė, gabenanti išardytus ekskavatorius, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Policijos pareigūnai, norėdami padėti nei rusiškai, nei angliškai nekalbančiam vilkiko vairuotojui, paprašė kranininkų pagalbos nugabenti į saugią vietą krovinį ir jį pasaugoti iki atvyks vairuotojo bendrovės Estijoje vadovai.
„Panevėžio kranai“ sutiko suteikti tokią paslaugą, o vakar rytą pasiuntė du kranus ištraukti apvirtusio vilkiko. Direktorius skaičiuoja, kad už darbą estų bendrovei bus pateikta maždaug 4 tūkstančių litų sąskaita.
K.Markuckas šį kartą labiau garantuotas, kad estai jo apie pirštą neapvynios, kaip jau buvo atsitikę anksčiau. Tą kartą kranininkai iš griovio Panevėžio rajone ištraukė kitai estų logistikos bendrovei priklausantį vilkiką, vežantį baltarusiškus traktorius.
Į Panevėžį atvykę bendrovės vadovai pasiėmė sąskaitą ir pažadėjo ją apmokėti, kai tik grįš. Vėliau pareikalavo jiems atsiųsti naują, į estų kalbą išverstą sąskaitą. „Panevėžio kranai“ padarė ko prašomi, bet pinigų taip ir nesulaukė.
„Kadangi toks atvejis buvo ne vienintelis, mes tapome atsargesni“, – paaiškino K.Markuckas.
Galingų kranų savininkai
Nors nebuvo tokių metų, kad bendrovė „Panevėžio kranai“ negautų prašymų padėti avariją patyrusių sunkiasvorių mašinų vairuotojams, ši žiemą jai gali būti išskirtinė. Kai gausu sniego ir slidu, visuomet daugiau ir avarijų.
„Panevėžio kranams“ į pagalbą yra tekę skubėti ir apvirtusiems autobusams. Užpraeitą žiemą Panevėžio rajone, netoli Paįstrio, nuo kelio buvo nuvažiavęs ir apvirtęs keleivinis latvių autobusas.
Avarijų įvyksta ir šiltuoju metų laiku. Pernai rudenį kranininkai iškėlė nuo kelio nuvažiavusią sunkiasvorę transporto priemonę, ji gabeno elektros pastotę.
K.Markuckas juokauja, kad griovyje, pakelėje ar ant kelio apvirtusioms sunkiasvorėms mašinoms kranai – tarsi greitoji pagalba sužalotiesiems.
Bendrovė – bene vienintelė mieste ir rajone, turinti kranus, galinčius iškelti tokias mašinas. Todėl pagalbos prašymų sulaukia ir naktimis, ir savaitgaliais.
Praėjusį sekmadienį, kad pagelbėtų šalikelėn su vilkiku nusiritusiam turkui, bendrovės vadovas turėjo prašyti poilsio dieną turinčių darbuotojų mesti visus reikalas ir atvykti į darbą.
„Be abejo, mes esame suinteresuoti ateiti į pagalbą. Laikai dabar sunkūs. Statybos sustojusios, kranai – be darbo, o išsilaikyti vis tiek reikia“, – K.Markuckas neslėpė, kad traukti vilkikus pelningas užsiėmimas. Žinoma, jei tik užsakovai atsiskaito.
Direktorius pasakojo, kad, norėdami apsidrausti nuo galimų apgaulių, jis anksčiau mėgino tartis su policija ir rajono Savivaldybe dėl sutarties sudarymo, bet nieko iš to neišėjo.
Dabar pagalbos prašomi kranininkai užsakovams tiesiai šviesiai sako: jeigu mokate iš karto, važiuojame ir traukiame, jeigu ne – žinokitės.
„Dažnai mėginama apeliuoti į mūsų sąžinę tarsi būtume labdaros organizacija. Ištraukti sunkiasvorę mašiną mums irgi kainuoja pinigus. Juolab kad dažnai tenka siųsti du kranus. Būna, kad pavyksta ištraukti per dvi tris valandas, o būna, kad žmonės pluša dieną ar dvi“, – kalbėjo direktorius.
Gelbėti brangiau, nei statyti
K.Markuckas patyrė, kad užsakovus dažnai šokiruoja kainos už gelbėjimo darbus. Jis tikino, kad daugelis nesuvokia darbo sąnaudų, todėl juos paslaugų kainos ir glumina.
„Paslauga turi ne tik atsipirkti. Mes privalome ir šiek tiek uždirbti. Juk darbuotojams turime mokėti atlyginimus, valstybei – mokesčius“, – teigė K.Markuckas.
Už vieną krano darbo valandą bendrovė prašo maždaug 200 litų. Kadangi dažnai ištraukti vilkiką prireikia dviejų kranų, nesunku apskaičiuoti, kad visą dieną trukusį gelbėjimo operacija užsakovui atsieina nemažą sumą.
Inga SMALSKIENĖ
