Kultūros paveldo departamentas (KPD) penktadienį suabejojo Lietuvos istorijos instituto (Instituto) atlikto tyrimo „Žydų kapinės Šnipiškėse: ribų lokalizacija“ (toliau – Tyrimo) rezultatais.
Remiantis Instituto tyrimais ketinama stabdyti šioje teritorijoje augančių "Karaliaus Mindaugo apartamentų" statybą ir net nugriauti dalį pastato.
Pranešime spaudai, kurį išplatino KPD, be kita ko teigiama, kad Tyrimų santrauką negali būti atliekamas joks mokslinio darbo vertinimas bei teikiami pasiūlymai administraciniams sprendimams priimti. Institutas, kaip pažymi KPD, atsisakė departamentui pateikti pilną Tyrimų medžiagą motyvuodamas tuo, kad neteikia informacijos apie savo susirašinėjimą su kitomis institucijomis.
KPD suabejojo Instituto naudotų kartografinių metodų tikslumu, nes „nė vienas Tyrimus atlikęs mokslininkas nėra kartografijos specialistas.“
„Manome, kad pateikta kartografinė medžiaga negali būti traktuojama kaip objektyvi ir moksliškai pagrįsta. Kad Instituto kartografinės medžiagos objektyvumas yra diskutuotinas, iliustruoja Departamento tarnautojų atliktas „eksperimentinis tyrimas“ (atliko ne kartografijos specialistai), pagal kurį, panaudojant skenuotų planų orientavimo geografinėje erdvėje (anglų k. georeferencing) metodą (naudojamas šiuolaikinėse geoinformacinėse sistemose), gauti trys 1808 m. plane pažymėtų žydų kapinių ribų variantai (kopijos pridedamos). Visi trys variantai prieštarauja Tyrimų santraukoje pateiktam 1808 m. plano sutapatinimui.“ – teigiama pareiškime.
Abejonių dėl Instituto kompetencijos kartografijos srityje, anot departamento, kelia ir 1935 m. žydų kapinių faksimilės užklojimas ant šiandieninio plano, „nes pažeidžiant visus kartografijos principus 1935 m. eksplikacija transformuojama masteliu 1:2000 ant šiuolaikinio kartografinio pagrindo.“
Departamentas taip pat pabrėžė, kad senieji planai sudaryti nenaudojant tikslių geodezinių prietaisų, daugumos atveju neturime originalų, o naudojamasi tik fotografijos būdu arba senaisiais kopijavimo aparatais padarytomis planų kopijomis, kurios pasižymi sferiškumu bei įvairiomis kartografinio pagrindo (pvz., popieriaus) deformacijomis.
Departamentui taip pat kelia abejonių Tyrimų santraukoje minimas teiginys, kad 1996 m. prie buvusio uždaro plaukimo baseino rasti dviejų vaikų palaidojimai būdingi judėjų laidojimo papročiams. Abejojama ir dėl kitų palaidotų asmenų religinės priklausomybės.
Taigi KPD mano, jog Instituto išvados dėl žydų kapinių ribų gali būti ginčytinos ir siūlo pateikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai pilną Tyrimų medžiagą, kuri “turi atitikti Tyrimų apimties apraše istorinės – meninės raidos tyrimams keliamus reikalavimus. Lietuvos mokslų akademijai siūloma įvertinti Instituto atliktus veiksmus pagal pateiktą pilną Tyrimų medžiagą, ar jie atitinka mokslo darbams keliamus reikalavimus, bei išnagrinėti Instituto mokslinę kompetenciją kartografijos srityje.”
Vilniaus apskrities viršininko administracijos KPD reikalauja patikrinti, ar vykdomi statybos darbai nepažeidžia trečiųjų asmenų pagrįstų interesų (žydų bendruomenės) bei, nustačius tokių interesų pagrįstumą (pagal Lietuvos mokslų akademijos išvadas), jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį.
Nustačius Tyrimų pagrįstumą, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatomis, siūloma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę organizuoti pagal tyrimų duomenis Spėjamų kapinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
