Generalinė prokuratūra (GP) domėjosi, kaip atliekami ir kuo baigiasi dėl korupcijos pradėti ikiteisminiai tyrimai. Rezultatai iškalbingi: dažniausiai ikiteisminiai tyrimai nutraukiami, o teismai kaltųjų beveik niekada nepasiunčia už grotų.
Vakar GP paviešino, kad pernai į prokurorus dėl nusikaltimų, susijusių su kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu tarnyba, gyventojai kreipėsi 479 kartus. Prokurorai pradėjo 398 ikiteisminius tyrimus.
Dėl 196 skundų tyrimai nebuvo pradėti. Prokurorai tai motyvuoja įstatymuose numatytomis aplinkybėmis, pagal kurias baudžiamasis procesas yra negalimas.
296 tyrimai buvo nutraukti. Ir tik 48 bylos buvo perduotos į teismą, triskart jos baigtos baudžiamuoju įstatymu.
Pranešime tvirtinama, kad didelis nutrauktų tyrimų skaičius vėlgi aiškintinas įstatymo reikalavimais. Nurodomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, pagal kurias, prieš nutariant, ar pradėti tyrimą, nevalia atlikti jokių tyrimo veiksmų. Galima gauti tik pranešimo patikslinimą.
Tokiu atveju prokurorai privalo pradėti tyrimą, per kurį aiškinasi - padarytas nusikaltimas ar ne. „Kita vertus, tai efektyviai užtikrina pareiškėjų teisių apsaugą ir įgalina nešališkai ištirti visas galimos nusikalstamos veikos aplinkybes“, - rašoma pranešime.
Pabrėžiama, kad tyrimas neretai nutraukiamas ar atsisakoma jį pradėti nenustačius būtinojo piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymio - didelės žalos. Be to, įvertinti jos dydį esą ne visada įmanoma.
