Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostata, pagal kurią tėvystės pašalpa (mokama tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo) nebuvo priskirta apmokestinamosioms pajamoms, kitaip negu motinystės pašalpa (mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu) ir motinystės (tėvystės) pašalpa (mokama vaiko priežiūros atostogų metu).
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis išimtinius įgaliojimus nustatyti mokesčius, gali, atsižvelgdamas, be kita ko, į valstybės materialines ir finansines galimybes, spręsti ir tai, ar apmokestinti įvairias išmokas, įskaitant finansinę paramą dirbantiems tėvams, teikiamą atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu.
Nutarime konstatuota, kad tėvystės pašalpa, kaip ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, skiriama siekiant socialiniu draudimu apdraustiems asmenims kompensuoti prarastų darbo pajamų dalį, todėl objektyviai nėra pateisinamas toks skirtingas minėtas pašalpas gaunančių asmenų traktavimas, kai vienos pašalpos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o kitos – neapmokestinamos.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principai.
