„Matome, kad situacija nesikeičia, geopolitinė aplinka, matyt, blogėja, todėl reikia skirti papildomą dėmesį gynybos finansavimui. Gynybos finansavimas nėra pasirinkimas – tai yra būtinybė, kurią turime užtikrinti, tačiau tą galime padaryti ne tik didindami mokesčius, bet ir paieškodami kitų kūrybingų sprendimų“, – antradienį spaudos konferencijos Seime metu sakė Seimo narė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Siūlo paskirstyti įmonių pelną dividendais
Pagal konservatorių siūlomą planą, pinigų gynybai galima paimti iš valstybės įmonių trimis būdais. Vienas iš jų – paskirstyti daugiau įmonių pelno dividendais.
„Lietuvos žmonės moka daug, laikas, kad prisidėtų ir valstybės valdomos įmonės dividendais. Siūlome paskirstyti daugiau pelno dividendais. Čia yra pateikti konkretūs paskaičiavimai“, – nurodė G. Skaistė.
Konservatorių skaičiavimais, šitaip būtų galima paimti apie 350 mln. eurų per metus.
„Jeigu praėjusiais metais valstybės valdomos įmonės į biudžetą įmokėjo 185,8 mln. eurų, tai paskaičiavus, kiek maksimaliai būtų galima paimti paliekant tam tikrą rezervą investicijoms, <...> būtų galima sutelkti apie 350 mln. eurų. Taip laikantis panašios dividendų politikos ateinančius penkerius metus bendroje sumoje būtų galima gauti 822 mln. eurų“, – kalbėjo Seimo narė.
Paimtų dalį įmonių rezervo
Kiti du konservatorių siūlymai susiję su valstybinių įmonių rezervo panaudojimu.
„Siūlome padidinti iš įmonių paimamus rezervus, kurie šiandien yra panaudojami neefektyviai. Ir taip pat pasiūlyti valstybės valdomoms įmonėms savo perteklinius rezervus investuoti į gynybos obligacijas“, – vardijo G. Skaistė.
Jo teigimu, šiandien „didelė dalis“ Lietuvos valstybinių įmonių turi perteklinių rezervų, kurie nėra panaudojami efektyviai.
„Ekonominiais terminais tariant, pinigai guli, dažnai tiesiog einamosiose sąskaitose. Kai kurios įmonės dešimtis milijonų eurų yra investavusios į kitų valstybių vertybinius popierius arba dešimtys milijonų eurų guli terminuotuose indėliuose.
Siūlome šias lėšas nukreipti būtent gynybos poreikių finansavimui. <...> Neturėtų pinigai ilsėtis valstybės valdomose įmonėse tada, kada yra toks gyvybinis poreikis valstybei“, – nurodė G. Skaistė.
Kaip pavyzdį ji pateikia Valstybinę miškų urėdiją, kuri 70 mln. eurų yra investavusi į vertybinius popierius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Iš jų virš 40 mln. eurų į Vokietijos ir Prancūzijos vertybinius popierius. Taip pat apie 40 mln. eurų guli terminuotuose indėliuose, keliolika milijonų – bankų sąskaitoje. Tai akivaizdu, kad šios lėšos šiandien nėra panaudojamos efektyviai ir tokių pavyzdžių, galbūt mažesne apimtimi, mes matome įvairiose įmonėse“, – teigė G. Skaistė.
Anot G. Skaistės, Valstybinio įmonių koordinavimo centro duomenimis, Lietuvos įmonės yra sukaupusios per milijardą eurų likvidžių lėšų savo sąskaitose. Išvardyti siūlymai esą padėtų per 5 metus surinkti papildomą 1 mlrd. eurų gynybai be papildomų mokesčių.
Kasčiūnas: „Vyriausybės apsukos stebina“
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad būtina ieškoti būdų, kaip finansuoti gynybos poreikius, neužkraunant papildomos naštos Lietuvos gyventojams.
„Ieškome įvairių sprendimų, kurie gali padidinti mūsų gynybos biudžetą. Siekiame, kad našta nebūtų užkrauta gyventojams, o sprendimai duotų galimybę naudotis neišnaudotais valstybės resursais. Valstybės valdomos įmonės yra viena iš tų krypčių“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.
„Priminsiu, kad prieš kelis mėnesius pasiūlėme valstybinės žemės įveiklinimo strategiją – ji leistų įsiterpusią, valstybei nereikalingą žemę parduoti šalia gyvenantiems ūkininkams. Ten taip pat skaičiuojame virš milijardo eurų galimų pajamų, o jas būtų galima nukreipti į gynybą“, – toliau kalbėjo L. Kasčiūnas.
Šiam konservatorių pasiūlymui Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą ir jis bus toliau svarstomas, tačiau L. Kasčiūnas tikina, kad procesai vyksta nepakankamai greitai.
„Tiesa, Vyriausybės apsukos stebina. Džiaugiamės, kad ji pritarė šiai idėjai ir išvada teigiama, bet šį mechanizmą jau reikėjo įjungti, norint iš tikrųjų judėti į priekį, o ne stagnuoti“, – teigė politikas.
„Šiandien pateiktas pasiūlymas yra dar vienas, kuris nesusijęs su mokesčiais ar skolinimosi, o tiesiog įveiklina resursus, kuriuos valstybė turi. Su šiais resursais tikrai būtų galima pastatyti ir fortifikuoti Lietuvos pasienį – sukurti ir įtvirtinti Vytauto Didžiojo gynybos liniją. Tiesa, jei Vyriausybės prioritetai kitokie ir ji nori toliau remtis manevrinio karo principais – tie pinigai gali būti panaudoti ir kitaip“, – pristatytą siūlymą argumentavo L. Kasčiūnas.
Seimą pasieks mokesčių pertvarkos projektas
ELTA primena, kad antradienį Seimą pasieks Finansų ministerijos siūlomi GPM bei NT mokesčio pakeitimai, siūlymai kelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius.
NT mokestį pagrindiniam būstui galėtų nustatyti pačios savivaldybės – jo apmokestinamą kartelę galėtų nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. (atitinkamai 40 ir 160 tūkst. bendrasavininkiams), o tarifai priklausomai nuo jo vertės siektų nuo 0,1 iki 1 proc.
Likęs NT nebūtų apmokestinamas iki 20 tūkst. eurų vertės, o brangesniam būtų taikomi tokie pat tarifai, kaip ir pagrindiniam būstui.
Siūlomi trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai nuo 20 iki 32 proc. bendrai metinių pajamų sumai.
Į ją nebūtų įskaitomos tantjemos, dividendai, ligos, motinystės ir kitos išmokos, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui ir iš pensijų fondo gautos išmokos ir kitos ne darbo santykių pagrindu gautos pajamos – būtų apmokestinamos 15 proc. GPM.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
