Konservatoriai teigia esą neteisingai suprasti dėl jų skeptiško požiūrio į sprendimą atsisakyti šauktinių Lietuvos kariuomenėje ir pereikti prie ginkluotųjų pajėgų, sudarytų vien iš samdomų profesionalų, neskiriant reikiamo dėmesio karinio rezervo ruošimui.
Dešinieji taip pat primena valdantiesiems, kad užuot mojavus NATO kolektyvinės gynybos korta vertėtų prisiminti ir tai, jog NATO šalys nuo karinės agresijos pirmiausia turi gintis pačios.
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė pirmadienį spaudos konferencijoje teigė, jog konservatoriai nėra nusiteikę prieš kariuomenę, kurios branduolį sudarytų profesionalūs kariai, tačiau mano, jog Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė laikosi neteisingo požiūrio į teritorinę gynybą ir rezervo formavimą.
„Mes klausinėjam ir negaunam atsakymo, kiek gi žmonių šiandien Lietuvoj apmokyta valdyti gražiai sandėliuose sudėtus „Stingerius“ (priešlėktuvines raketas – aut.). Kokia apskritai yra mūsų priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos būklė, kaip sukomplektuoti batalionai. (...) Tam, kad nekiltų jokių abejonių dėl mūsų pozicijos, aš dar kartą sakau, kad mes esam už iš profesionalų sudarytą kariuomenę“, - kalbėjo R.Juknevičienė.
Pasak jos, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vengia kalbėti esminį rezervo formavimo klausimą.
„Juk Lietuvai niekas negresia. 8 tūkst. karių atsistos prie sienos ir apgins Lietuvą. Vienintelė iš viso regiono Lietuva, anot mūsų ministro yra nenugalima šiandien. Stebuklas kažkoks. Nes visi aplinkui: lenkai, latviai yra susirūpinę, persvarsto savo gynybos planus, kreipiasi į NATO, kad Aljansas kuo greičiau grįžtų prie savo - NATO teritorijos gynybos. O Lietuva rami, nes nenugalima“, - ironizavo parlamentarė.
Patys konservatoriai skelbiasi, jog savo rinkimų programoje yra pateikę scenarijų, pagal kurį visi 18-24 metų tinkamos karo tarnybai sveikatos jaunuoliai turėtų atlikti 7 savaičių trukmės pradinį karinį apmokymą.
Pagal Seimo priimtus principinės kariuomenės struktūros įstatymus, šauktinius kariuomenėje iki 2013-ųjų metų turėjo visiškai pakeisti profesionalai, todėl jų skaičius numatyta palaipsniui didinti. Numatoma, kad ateinančiais metais jis turėtų siekti 8 400.
Tačiau KAM vadovas J.Olekas jau sustabdė šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, tokiu būdu visiškai atsisakant šauktinių. Tai numatantį įsakymą ministras pasirašė praėjusią savaitę. Įsakymu nustatoma, kad dabar privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 m. liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti.
Už kariuomenės transformaciją atsakingų pareigūnų teigimu, yra numatyta, kad iš 8 tūkst. tarnaujančių profesionalių karių prireikus į kovos lauką galėtų eiti 6 tūkst., tačiau šiuo metu ginkluotųjų pajėgų transformacijai tik prasidėjus šis skaičius siekia apie 1 tūkst.
Pasak karo ekspertų, yra manoma, kad Lietuvai, norint apsiginti nuo tokio karinės agresijos, kurią galėtų įvykdyti labai didele karine galia disponuojanti valstybė, Lietuvai reiktų apie dešimt kartų didesnių pajėgų su modernios sunkiosios šarvuotos technikos ir maždaug 80-ies naikintuvų palaikymu.
Turėdama tokią kariuomenę Lietuva, anot jų, apie mėnesį galėtų atsilaikyti prieš triskart didesnes pajėgas neleisdama sugriauti šalies infrastruktūros ir iš laikydama savo teritoriją. Tačiau, kaip pastebėjo aukšto rango kariuomenės pareigūnas, dabartinis šalies biudžetas negalėtų išlaikyti tokių ginkluotųjų pajėgų, jau nekalbant apie minėtos reikalingos ginkluotės įsigijimą.
Jis taip pat pažymėjo, kad šauktinių pagrindu suformuotos karinės pajėgos netrukdytų kariuomenės transformacijai, tačiau tik tokiu atveju jei į kariuomenę šaukiami būtų visi tinkamo amžiaus jaunuoliai.