Konservatoriai savo rašte LAT, su kuriuo susipažino ELTA, remiasi portalo „Delfi“ publikuotu straipsniu, kuriame teigiama, jog Probacijos tarnyba neprižiūrėjo, kaip vykdomas 2012 m. teismo sprendimas, pagal kurį G. Paluckas turėjo atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų) žalą.
Naujausias „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjeras priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei galutinai atlygino vos prieš kelias savaites – paskutinius 4,9 tūkst. eurų politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.
TS–LKD teigimu, dėl šios priežasties galimai susidarė situacija, jog bausmė nebuvo atlikta tinkamai, kadangi per 1 metus neatlyginus priteistos žalos G. Paluckas, pagal teismo nutartį, turėjo būti siunčiamas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Esame įsitikinę, kad LAT svarbu kad jo nutartys yra vykdomos. Todėl maloniai norėtume pasiteirauti kaip LAT užtikrina, kad jo priimti sprendimai – tiek bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – būtų pilnai įgyvendinamos. Kokie LAT veikia kontrolės ir stebėsenos mechanizmai bausmių įgyvendinimo procese“, – tvirtinama konservatorių rašte.
„Atsižvelgiant į šią situaciją ir į tai, jog galimai dėl neaiškių priežasčių neperdavus informacijos dėl nutarties įsigaliojimo, buvo netinkamai atlikta bausmė, būtina žinoti, ar bus vykdomas tarnybinis patikrinimas dėl LAT 2012 m. patvirtintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje nustatytos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės neperdavimo Probacijos tarnybos kontrolei“, – priduria TS–LKD nariai.
Konservatoriai rašte teigia, kad dėl nutarties neperdavimo Probacijos tarnybai, kad G. Palucko bausmė būtų įgyvendinta, galimai buvo pažeistos Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio nuostatos. Šios nuostatos numato, jog asmuo negali būti renkamas į atitinkamas pareigas, jeigu nėra baigęs atlikti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės.
TS–LKD klausia, ar LAT ketina kreiptis į KT, kad šis plačiau paaiškintų minėto Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje minimą teiginį, jog „baigiamasis teismo aktas turi būti visiškai įvykdytas“.
„Šį kreipimąsi (motyvuojame – ELTA) tuo, jog dėl ne visiško teisinio aiškumo, asmuo galimai neatlikęs bausmės kandidatavo rinkimuose taip galimai pažeisdamas Konstitucijos 56 str. 2 dalį ir Rinkimų kodekso 11 straipsnį“, – rašo konservatoriai.
Taip pat prašoma pasidalyti 2012 m. balandžio 3 dienos LAT nutartimi „žiurkių“ byloje.
Kaip jau buvo skelbta, G. Paluckas buvo sutaręs su savivaldybe atsiskaityti dalimis – atlyginti žalą iki 2015 m. pabaigos. Tačiau sutarto grafiko politikas nesilaikė – į savivaldybės biudžetą 2014 m. gegužę pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų), daugiau pavedimų nebuvo.
Premjero patarėjas Justinas Argustas tikino, jog pastaroji situacija susiklostė dėl aplaidžios žmogiškos klaidos.
ELTA primena, kad nuo gegužės pabaigos viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji tyrimai apie premjerą G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius.
Pirmasis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.
Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.
Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas. Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tuo metu trečiadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad vos pernai įkurta G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą ir už didžiąją dalį jos įsigijo prekių iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.
Ketvirtadienį G. Paluckas susitiko su prezidentu Gitantu Nausėdai, kuris ministrui pirmininkui pasiūlė per ateinančias dvi savaites arba atsakyti į visus su jo verslo sandoriais ir praeities ryšiais susijusius klausimus, arba apsvarstyti tolimesnes galimybes vykdyti Vyriausybės vadovo pareigas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
