Iš viso šiai naujai kompensavimo rūšiai šiemet valstybės biudžete numatyta 4,75 mln. eurų.
„Pagal savivaldybių administracijų pateiktus duomenis iki liepos 1 dienos nei vienas asmuo ar šeima nepateikė prašymo dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo“, - pateikiama SADM atsakyme BNS.
Anot ministerijos, tai, jog per pusmetį negauta nė vienos paraiškos dėl kompensacijos, galėjo nulemti kelios priežastys - arba būsto nuomotojai atsisakė oficialiai registruoti nuomos sutartis nekilnojamojo turto registre, arba asmenims tiesiog nepavyko išsinuomoti būsto.
Pusė visoms savivaldybėms numatytų kompensacijų sumos - 2,4 mln. eurų numatyta Vilniui. Kaunui planuota skirti 0,47 mln. eurų, Klaipėdai – 0,45 mln. eurų, Alytui. – 0,36 mln. eurų, Šiauliams – 0,14 mln. eurų, Panevėžiui - 0,11 mln. eurų.
Kaip BNS sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, lėšų įsisavinimas stringa, nes savivaldybės įsigaliojus įstatymui dėl kompensacijų dar turėjo priimti vidaus teisės aktus. Vilniaus taryba teisės aktų paketą, kuriame numatyta kompensacijas pradėti skirti nuo rugsėjo 1-osios, ketina priimti kitą savaitę. Jis taip pat abejojo, ar tvarka pasiteisins ir dėl to, jog būstų nuomotojai nenorės oficialiai įteisinti savo verslo.
„Formaliai pas mus įsigalios tik nuo rugsėjo pirmosios, galėsime kompensacijas siūlyti. Bet mes nuogąstavome lygiai taip pat, kaip ir daugelis aplinkui šneka: ta būsto rinka yra iš principo šešėlinė, todėl nežinau, kokia motyvacija bus nuomotojams atskleisti tą šešėlinį verslą, kai jie iš principo didelės problemos išnuomoti būstą neturi“, - paaiškino G. Paluckas.
Anot jo, teoriškai savivaldybė galėtų „administracinėmis priemonėmis“ išsiaškinti šešėlinius būsto nuomotojus tikrindami tuos pačius socialinio būsto belaukiančius asmenis, kurie šiuo metu ir nuomojasi būstą dažniausiai „neoficialiai“, tačiau tai esą tebūtų „pavienės priemonės“. Vicemeras vis dėlto sutiko, jog Vilniui panaudoti šiemet kompensacijoms numatytas lėšas yra „nerealu“.
„Manau, kad nerealu. Pirma, nemanau, kad visi iš karto puls atskleidinėti savo verslą, nėra didelės motyvacijos. Antra - yra likęs tik vienas ketvirtis. Todėl nebus ši suma įsisavinta. Bet esminis dalykas yra paleisti šį mechanizmą, pažiūrėti, ar jis veikia, ar neveikia. Jei neveikia - grįžti į Seimą“, - BNS sakė G.Paluckas.
Anot jo, šiuo metu Vilniuje socialinio būsto laukia apie 6,5 tūkst. asmenų, iš viso savivaldybė turi apie 1,4 tūkst. socialinių būstų, dar apie 2,6 tūkst. - savivaldybės būstų, kurie skirti nebūtinai socialiai remtiniems asmenims, išsinuomojusiems šį būstą pagal daugiau nei prieš dešimtmetį galiojusius teisės aktus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
