„Klimato kaita sustiprina orų reiškinius, paveikia statybas, planavimą, šiltos vasaros gali tapti pavojingai karštomis. Maloniai šiltos žiemos gali pradėti keisti mūsų ekosistemas, gali paplisti naujos rūšys bei naujos ligos, nežinia kokia bus ateitis”, – seminaro metu Vilniaus Universitete kalbėjo Mait Sepp iš Tartu universiteto Estijoje, geografijos katedros.
Estija
Klimato atšilimas lemia jūros lygio pakilimą Estijoje, todėl prarandama valstybės teritorija. Tačiau tai labai lėtas procesas.
Papildomi milimetrai jūroje paveiks audras ir paskatins pakrančių eroziją. Potencialus potvynių plotas siekia nuo 34 iki 63 km2. Paveikti būtų 1000 - 18400 žmonių.
Latvija ir Lietuva
Tropinių naktų skaičius Rygoje auga.
Taip pat ilgainiui daugėja labai drėgnų dienų.
Rygoje (Spalio-kovo mėn)
„Daugėja šiltų dienų, apskritai sumažėjo dienų su labai žema oro temperatūra skaičius, žinoma, tam tikrais metais gali būti dienų, su labai žema temperatūra, padidėjusius kritulių intensyvumo įvykiai, dėl kurių gali kilti potvynis”, –kalbėjo Agrita Briede iš Latvijos Universiteto.
Lietuvoje vienas klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, nes lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau Lietuvoje pastebimai mažėja sniego.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet žemė pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Karščio bangos
„Numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje daugės ekstremalių meteorologinių įvykių, tokių kaip karščio bangos. Jos padidins žmonių sergamumą ir mirtingumą”, – kalbėjo Mait Sepp iš Tartu universiteto.
Estija
Visoje Europoje pranešama apie didėjantį pavojų sveikatai. Tačiau aukštesnės temperatūros pavojus sveikatai būna didesnis vėsesniuose klimatuose, nes kitur žmonės yra pratę prie karščio.
„Remiantis tyrimu dėl aukštų temperatūrų ir mirtingumo Estijoje 1997-2013 m. bendras mirštamumas padidėjo 1,68%, nes metinė vidutinė temperatūra Estijoje padidėjo 1 ° C ”, – kalbėjo M. Sepp.
Remiantis ankstesniu tyrimu, kai mes pastebėjome statistiškai reikšmingą mirtingumo padidėjimą esant 27 ° C temperatūrai, buvo nustatytos karščio dienos (dieną ne mažiau kaip 27 ° C)
Aukštesnės temperatūros ateityje turės didelį poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau, galima prielaida, kad poveikis gali sumažėti prisitaikant prie temperatūros.
Taip pat yra kitokio poveikio sveikatai, pavyzdžiui, ligos, susijusios su vektoriniu laikotarpiu, alergijos žiedadulkėms, maisto saugos, su vandeniu susijusios problemos, UV ir kt
Lietuva ir Latvija
Visais atvejais, kai buvo užfiksuotas šilumos bangos (30 laipsnių ir daugiau), bendras mirtingumas Vilniuje išaugdavo.
„Lietuvoje didžiausias mirčių skaičius (nuo širdies ir kraujagyslių ligų) buvo pastebėtas šilumos bangos metu 2010 m. Liepos 10-27 dienomis”, – kalbėjo Doc. dr.Justas Kažys.
Didžiausios tikėtino bendro mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiaus reikšmės buvo užfiksuotos 9-ąją šilumos bangos dieną. Rezultatai rodo širdies ir kraujagyslių ligų sezoniškumą. Širdies ir kraujagyslių ligos dažniau pasitaiko žiemą, nei vasarą.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje žmonės miršta ir dėl šalčio poveikio, kuris išliks rajone ir ateinančius metus.
dPadidėjusi temperatūra sustiprina širdies ritmo sutrikimus ir stenokardiją. Todėl šiomis ligomis besiskundžiantys atsiduria rizikos grupėje.
Nuolatinis dienos oro sąlygų pakeitimas ateityje gali pakelti sergamumo bei mirtingumo skaičius. Tokios ligos kaip, pvz., alerginis rinitas (žiedadulkės), melanoma ir katarakta (UV spinduliai) turės geresnes sąlygas klestėti.
