Apie tai laidoje diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis ir konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Kodėl išleidome tik kiek daugiau nei pusę lėšų?
Kaip įvardytumėte priežastis, kodėl, nors pinigų kiekis gynybai auga, atrodo, kad su pirkiniais nespėjame?
T. Martinaitis: Būsiu atviras, čia turbūt yra tam tikros sisteminės priežastys. Tokia tendencija, kai metams jau einant į pabaigą didžioji dalis finansų vis dar yra nepanaudota, tęsiasi per skirtingas Vyriausybes jau keletą metų.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad prieš mūsų susitikimą pasitikslinau su Krašto apsaugos ministerija, jog šiai dienai, spalio 14-ajai, jau yra panaudoti 52 proc. visų planuotų asignavimų. Lyginant su tuo, kas buvo 2025 ir 2024 metais, tai ženkliai viršija ankstesnius rodiklius. Bet vis dėlto tik 52 proc., kai jau kalbame apie spalio mėnesį, parodo, kad iš tikrųjų yra tam tikrų sisteminių problemų.
Kitas dalykas yra tas, kad kai jau gaunamas biudžetas ir planuojami pirkimai, didžioji dalis derinimų pakankamai ilgai užsitęsia ir galiausiai nupirkti pavyksta tik metų pabaigoje. Dėl to viskas nusikelia į paskutinius metų mėnesius.
Sakote, jau 52 proc. Tai daugiau negu pusė, bet visai neseniai skambėjo skaičius – nepilni 45 proc. Vadinasi, per savaitę spėjome išleisti 7 proc.?
T. Martinaitis: Taip, iš tikrųjų taip. Nežinau, kas konkrečiai lėmė tokį augimą, bet supraskite, kad tie pirkimai, kuriuos šiandien atlieka Krašto apsaugos ministerija, įvairių sistemų įsigijimai, priešlėktuvinės gynybos sistemos, tankų įsigijimai, kuriuos turime savo planuose, kovos mašinos, yra didžiulės apimties pirkimai, kurių vertė neretai viršija 100 milijonų eurų. Vieno sėkmingo pirkimo avanso sumokėjimas, kaip galbūt ir šiuo atveju, ženkliai padeda pasistūmėti viso biudžeto panaudojimo prasme.
Kokios priežastys tai lemia?
Ar laikote pateisinamomis, suprantamomis priežastimis tai, ką ponas Martinaitis išvardijo, ar galbūt įžvelgiate dar kitų? Kodėl, nors lėšos naudojamos kiek greičiau negu praėjusiais metais, vis tiek ne taip greitai, kaip norėtųsi?
A. Pocius: Turiu sutikti su Tomu, nes iš mano ilgametės tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties galiu pasakyti, kad faktiškai metai iš metų kartojasi tas pats. Ypač tada, kai pirkimai būna labai svarbūs ir noras juos gauti laiku tikrai yra didžiulis, bet esame priklausomi nuo gamintojo.
Ne vieną kartą yra buvę taip, kad gamintojai vėluoja pristatyti prekes, o pinigai yra sumokėti, tai tokio įsisavinimo beveik ir nesigauna. Tada mūsų finansininkai turi žiūrėti, kaip perskirstyti tam tikras eilutes. Jeigu avansas nebuvo sumokėtas, jeigu pinigai yra paruošti mokėjimui, tada perskirstymas paprastai vyksta į kažkokią kitą sritį, kur galima čia ir dabar įsigyti.
Bet, kaip žinome, didieji įsigijimai, ką ir Tomas paminėjo, ir svarbiausi oro gynybos elementai, kurie yra reikalingi, yra ilgalaikės gamybos. Tokių dalykų per vieną mėnesį nepagamina. Tai numatyta per metus, netgi per kelerius metus, nes dabar daugybė valstybių nori įsigyti tas priemones. Ypač NATO rytinio flango šalys yra pateikusios užsakymus gamintojams ir stovi eilėje.
Tai yra trukdžiai, kurie nuo mūsų nepriklauso. Čia kalbu iš savo patirties, bet tuo pačiu galiu pasakyti, kad kai kuriuos įsigijimus tikrai galima atlikti sutrumpinus tam tikras procedūras. Čia jau yra mūsų valios reikalas ir nereikia prašyti nei Briuselio, nei Vašingtono.
Tiesiog atsakingi asmenys, ar tai būtų ministras, ar jo įgaliotas viceministras, turėtų važiuoti į vietą, kalbėtis, tartis galbūt su tų šalių atstovais, kurios anksčiau stovi eilėje, bet joms grėsmės nėra tokios didelės kaip mums, nes mes turime sieną su Rusija, su Baltarusija.
Galbūt tos toliau esančios valstybės, kurios jau yra užsisakiusios, galėtų perleisti savo vietą. Ir taip yra buvę. Mūsų praktika rodo, kad taip yra buvę. Kai kurios šalys, jausdamos tas grėsmes, netgi sutinka atiduoti savo užsakymus ir vėliau pasiimti tai, ką mes buvome užsisakę. Tai tokia patirtis, kuri, kaip sakiau, kartojasi iš metų į metus.
Ar tai šiuo metu daroma ir kas apskritai yra daroma? Jeigu kalbame, kad problema kartojasi metai iš metų, praėjusiais metais matėme tą patį, o jau įpusėjusi šio Seimo kadencija, kai socialdemokratai sudaro valdančiosios koalicijos daugumą, tai kas padaryta?
T. Martinaitis: Taip, iš tikrųjų tai yra daroma. Ministras Kaunas gauna priekaištų tiek iš opozicijos, tiek iš koalicijos narių, kad daug laiko praleidžia komandiruotėse, užsienio vizituose.
Bet tie vizitai tam ir skirti – užmegzti ir palaikyti santykius, kad, kaip ir sakė gerbiamas generolas, esant problemai, esant bėdai, galėtume iš tikrųjų susitarti, kad šiandien mums reikia tam tikros ginkluotės, tam tikros gynybos sistemos ir galbūt kai kas galėtų sutikti pasikeisti vietomis eilėje.
Kalbant apie tai, kas daroma, šiais metais buvo priimti tam tikri sprendimai, kai susidūrėme su dronų pavojumi, kai jie pradėjo skristi į mūsų valstybę. Vyriausybės sprendimu buvo leista įsigyti tam tikras priešdroninės gynybos sistemas apeinant viešųjų pirkimų procedūras. Bet suprantame, kad tai gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir neturėtų tapti norma.
Todėl žinau, kad šiandien ministras Kaunas yra paruošęs visą viešųjų pirkimų taisyklių tobulinimo paketą, kad būtų atsisakyta perteklinių biurokratinių procedūrų ir pirkimus būtų galima įvykdyti lengviau bei greičiau.
Vis dėlto suprantu, kad pateikus tokį paketą gali kilti daug klausimų ir opozicijai, ir oponentams. Toje pačioje gynybos pramonėje įmonės tarpusavyje stipriai konkuruoja ir turi savo lobistus. Ne visada visi subjektai yra suinteresuoti greitinti tas procedūras, o pirmiausia žiūri sau naudos. Supraskime, tai irgi yra tam tikra rizika.
Ar konservatoriai palaikys šių procedūrų trumpinimą?
Ar konservatoriai palaikytų tokį viešųjų pirkimų procedūrų trumpinimą, galbūt kai kurių procedūrų atsisakymą? Gal kartais reikėtų į tai žiūrėti nuolaidžiau? Ar čia matote daugiau rizikos negu galimybių?
A. Pocius: Vis dėlto mes palaikėme visus svarbiausius valdančiųjų ketinimus, susijusius su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Ir pernykštį biudžetą, ir visus kitus pagrindinius pirkimus tikrai palaikėme. Tik mane kartais stebina, kad valdančiųjų koalicijoje esantys kai kurie jų kolegos juos pačius kritikuoja labiau negu mes.
Dar turime ir buvusius „Nemuno aušros“ atstovus, kurie anksčiau buvo koalicijoje, o dabar atsidūrė opozicijoje. Būtent šie kritikuotojai kelia klausimus dėl skaidrumo, jiems reikia audito. O visi tie reikalavimai, auditų darymai, atima laiko ir toks trukdymas iš jų pusės kartais tikrai stabdo įsigijimus.
Dirbantys žmonės tose agentūrose, Gynybos resursų agentūroje, iš tikrųjų prisibijo galbūt švelniau pasižiūrėti į tam tikrus apribojimus, nes bijo reakcijos, kad juos kažkas gali nubausti už ne laiku arba ne pagal taisykles įvykdytas procedūras. Tai čia yra tokių vietų, kur politikų įsikišimas, kritika kartais trukdo įsigyti tai, kas yra svarbiausia.
Vis dėlto turime suprasti, kad geopolitinė situacija nelabai keičiasi į gerąją pusę. Dronai jau skraido ne tik į Ukrainą, bet skrenda ir į kitas NATO, Europos Sąjungos valstybes. Grėsmė tikrai didėja, o ne mažėja. Todėl turime suprasti ir sudaryti visas galimybes tuos įsigijimus atlikti laiku.
Iš mūsų, opozicijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pusės, mes tikrai suprantame tą grėsmę mūsų valstybei ir mūsų kaimynams, sąjungininkams. Reikia padėti ir bendromis jėgomis ieškoti galimybių, kaip kuo greičiau įsigyti visa tai, kas sumanyta ir suplanuota.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
