Apie tai laidoje kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis.
Kada geriausia Lietuvoje atostogauti?
A. Bukantis: Pagal temperatūrą sprendžiant, kas mėgsta šiltą jūrą, šiltus ežerus, tinkamiausias metas būtų trečias liepos dešimtadienis ir pirmas rugpjūčio dešimtadienis. Tuo metu mažesnė ilgo lietingo periodo tikimybė.
Štai dabar, birželį, lietingas periodas yra net žinomas ir užfiksuotas. Tai vadinamieji šienapjūtės lietūs. Maždaug nuo birželio 14 iki 26 dienos yra laikotarpis, kai atvėsta orai ir dažniau lyja.
Ar per Jonines lis?
Kaip galvojate, ar per Jonines lis?
A. Bukantis: Turėtų pradėti kristi temperatūra. Dabar, savaitgalį sulauksime atšilimo, tris–keturias dienas bus šilta. Vėliau vėl grįšime prie 18–21 laipsnio temperatūros. Bus didesnė kritulių, lietaus tikimybė, bet tikrai nebus toks pražūtingas lietus kaip pastarosiomis dienomis, kai lyja po 10 kartų per dieną, o kritulių kiekiai yra net tris kartus didesni, nei priklauso pagal vidurkį.
Ar tai lietuviška vasara?
Grįžtant prie šios vasaros, kuri jau prasidėjo, aš taip suprantu, kad, išskyrus vieną momentą, ji yra visiškai normali lietuviška vasara?
A. Bukantis: Pirmoji birželio pusė buvo labai artima vidutinei daugiametei normai. Dabar, be abejo, pastarosiomis dienomis temperatūra yra žemesnė. Šiaip gal tik pora dešimtųjų laipsnio dalių yra šalčiau negu vidutiniškai, bet kritulių turime jau beveik dvigubą normą.
Taigi galima sakyti, kad birželis yra vidutiniškai šiltas, bet visgi šlapias. Ypač dabar iškrenta net pavojingi kritulių kiekiai, į tai jau sureagavo ir upių vandens lygis. Tai rodo, kad vasaros pradžia tikrai yra šlapia.
Ar sausros yra įprastas reiškinys?
Aš prisimenu, kai 2019 metais buvo stichinė sausra ir neįmanomi karščiai. Gal tris savaites tai tęsėsi – 34, 35, 37 laipsniai šilumos. Tai, lyg, buvo gegužės pabaiga. Tada vis galvojome, kuo visa tai baigsis?
A. Bukantis: Sausros tapo įprastu reiškiniu. Tarp kitko, mes ir šiemet jau turėjome pavasarinę sausrą. Ji buvo apėmusi labai didelę Lietuvos dalį. Jeigu dabar statistiškai pažiūrėtume ir įvertintume, tai praktiškai kiekvienais metais turime arba pavasarinę, arba vasarinę, arba net rudeninę sausrą. Ne visada ji vienu metu apima visą Lietuvos teritoriją, bet sausros tapo įprastu reiškiniu. Ypač dažnos dabar yra pavasarinės sausros.
Sausra susijusi su lietaus nebuvimu ar karščiais?
A. Bukantis: Paprastai, kadangi tuo metu, kai nelyja, būna anticiklonas, kartu vyrauja ir saulėti, karšti orai. Sausringas laikotarpis su karščiais ateina praktiškai kaip taisyklė. Tada, žinoma, Lietuva tarsi suskyla.
Pajūris džiaugiasi, nes puikus sezonas, daug poilsiautojų. Pavyzdžiui, miškai, žemės ūkis kenčia dėl sausrų. Taigi sausrų metu visada būna ir patenkintų, ir nepatenkintų žmonių. Taip būna visą laiką, ir tokiu, ir tokiu oru.
Atslenkantys karščiai
Dabar ateina karštos dienos, sinoptikai žada, kad savaitgalį bus 28–30 laipsnių šilumos. Tais karščiais gal nelabai reikėtų džiaugtis? Tuoj susidarys kamuoliniai debesys, iš kurių paskui gali atsirasti kumščio dydžio kruša?
A. Bukantis: Taip. Kadangi dabar numatomas šiltesnis, maždaug trijų–keturių dienų laikotarpis, jis nebus idealiai sausas. Kadangi būsime anticiklono pakraštyje, gali susidaryti kamuolinių debesų, bet jie jau bus lokalūs ir tikrai ne visur juos pamatysime. Galimybė susidaryti pavojingiems reiškiniams išliks.
Gali būti kruša, škvalas, stiprios liūtys, bet jos jau bus lokalios. Taip, kam kliūna, tam, žinoma, nelabai didelis džiaugsmas. Kruša yra įprastas, dažnas, kiekvienais metais pasitaikantis reiškinys. Ji irgi iškrenta tokiais ruožais. Tik tie ruožai būna ilgesni, kartais 2–3 kilometrų ilgio, poros šimtų, 300 ar 500 metrų pločio. Tokia juosta gali susidaryti.
Lietuvoje didžiausias užfiksuotas iškritęs ledėkas siekė 12 centimetrų. Jis nukrito prie Kybartų. Be abejo, tai jau yra pražūtingas smūgis. Šiaip dažniausiai krenta vyšnios ar riešuto dydžio ledėkai, bet ir jie jau pripažįstami kaip pavojingas reiškinys, galintis padaryti didelę žalą.
Žemė sukasi aplink Saulę. Ašies pasvyrimas daugeliu atvejų ir lemia metų laikus. Ar gali būti, kad pas mus kada nors atsitiks taip, kad dėl to keisis klimatinės zonos? Ar gali būti tokia tendencija, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, turėsime kokią nors dykumą, ateis labai didelis karštis ne dėl klimato kaitos, ne dėl šiltnamio efekto, bet būtent dėl ašies svyravimo?
A. Bukantis: Žemės ašies polinkio kampas kinta maždaug 2,5 laipsnio diapazone. Vadinasi, tokiame diapazone gali kisti ir Saulės aukštis virš horizonto, pavyzdžiui, vidurdienį, vasarą arba žiemą. Vasarą, jeigu Žemės ašies polinkis būtų didesnis, Saulės aukštis būtų didesnis, tačiau žiemą jis būtų mažesnis.
Vadinasi, vasaros taptų karštesnės, o žiemos – šaltesnės. Šitas kitimo periodas matuojamas dešimtimis tūkstančių metų. Jis yra reikšmingas. Be abejo, vidutinėms ir poliarinėms platumoms, bet kad dėl šios priežasties įvyktų kardinalūs klimato pokyčiai, tai tikrai ne.
Reikėtų tikėtis tik to, kad būtų kažkiek karščiau arba šalčiau žiemomis ar vasaromis. Jeigu Žemės ašies polinkis sumažėja, tada, galima sakyti, išsilygina metų sezonai, tarpsezoniniai skirtumai sumažėja. Tuomet būna vėsesnės vasaros ir švelnesnės žiemos. Toks yra poveikis.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
