• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai nuteikė optimistiškai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Remiantis krovos duomenimis, mūsų uostui pavyko išlaikyti lyderio pozicijas Pabaltijo regione. Neabejojama, kad prie to labiausiai prisidėjo kryptingas darbas ir investicijos.



Krova auga

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai nuteikė optimistiškai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Remiantis krovos duomenimis, mūsų uostui pavyko išlaikyti lyderio pozicijas Pabaltijo regione. Neabejojama, kad prie to labiausiai prisidėjo kryptingas darbas ir investicijos.



Krova auga

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per pirmuosius šių metų šešis mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 18,24 mln. Tonų krovinių. Tai – 16,2 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausį-liepą.

REKLAMA

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, pagrindinė šio didėjimo priežastis – augantis naftos ir jos produktų, trąšų bei konteinerių krovos mastas.

Naftos produktų krova išaugo beveik 26 proc. (iki 5,82 mln. t), konteinerių vienetų apyvarta per 20 proc. Birių ir suverstinių krovinių augimą lėmė žymus cukraus žaliavos (93,2 proc.), žemės ūkio produktų (62,4 proc.), ferolydinių (55,3 proc.) ir birių trąšų (32,5 proc.) perkrovimų didėjimas.

REKLAMA
REKLAMA

Investicijų svarba

„Rezultatai nuteikia optimistiškai – judame į priekį. Aišku, norėtųsi, kad tas judėjimas būtų kuo greitesnis. Tikimės, kad antrasis pusmetis bus dar geresnis. O siekiant išlaikyti augimo tendencijas, reikia investicijų. Krovos augimą ir nulėmė anksčiau padaryti darbai bei investicijos. Negalima laukti, kol pasirodys krovinys, ir tik tada investuoti“, - sakė S.Dobilinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš viso per šiuos metus KVJUD į uostą yra suplanavusi investuoti 240 milijonus litų. Per pusmetį jau investuota 100 mln. litų. Beje, tiek anksčiau buvo investuojama per metus, bet augančios kainos ir darbų brangimas padarė savo.

Pagrindiniai darbai – akvatorijos gilinimas ties AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir AB „Klaipėdos nafta“. Tai ypač svarbu, žinant, kad laivai vis didėja. Pasaulinė tendencija – viską piginti – labai aiški.

REKLAMA

Pernai uostas valytas labai mažai, tad šiemet šiems darbams išleista 14 milijonų litų. Artimiausiomis dienomis bus atplėšti vokai su pasiūlymais žemsiurbės įsigijimo konkurse. Jame dalyvauja kelios Lietuvos ir užsienio kompanijos.

„Uostui gilėjant įsigytai žemsiurbei darbų netrūks. Ji dirbs nuolat ir leis išlaikyti reikiamą gylį. Taip sutaupysime ir nemažai pinigų“, - neabejojo šia investicija S.Dobilinskas.

REKLAMA

Pritrūks laiko

Uostininkai neslepia, kad šiemet visų pinigų panaudoti nespės ir dalį investicijų teks perkelti į kitus metus.

„Laiko pinigams panaudoti dar yra, bet atsiliekame nuo grafiko. Buksuoja Keleivių ir krovinių terminalo projektavimo darbai. Juos žadėta baigti dar rugpjūčio pradžioje, tačiau jau vėluojame mėnesiu. šios terminalo statyba, įskaitant objekto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, kainuos apie 300 milijonus litų. Investicijų reikėtų daugiau, nes to reikalauja ir kompanijos. Konkurencija labai aštri ir joms visoms sunku. Tačiau visų poreikių vienu metu patenkinti negalime“, - teigė KVJUD generalinis direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot S.Dobilinsko, projektavimas ir jo kokybė yra labai aktuali problema. Nors darbų kainos aukštos, tuo užsiimančių kompanijų skelbiamuose konkursuose dalyvauja mažai. Be to, ir jų lygis yra žemas.

KVJUD net surengė specialią tarptautinę konferenciją „Klaipėdos uosto plėtros projektai“. Jos tikslas – supažindinti esamus ir potencialius rangovus su naujais uosto infrastruktūros plėtros projektais bei paskatinti juos dalyvauti uoste rengiamuose tarptautiniuose konkursuose uosto infrastruktūros vystymo darbams atlikti.

REKLAMA

Be viso to, reikėtų kiek galima labiau liberalizuoti ir pačių konkursų sąlygas – juos turėtų laimėti tas, kas dirba efektyviausiai.



Ne politikuoti, o dirbti

Pasak S.Dobilinsko, Klaipėdos uosto taip pat neaplenkė kalbos, kad dėl Lietuvos politinės pozicijos jis gali prarasti Rusijos krovinius. Neva tai savo kailiu jau patyrė Talino ir Ventspilio uostai, jie, rusams naftą nukreipus per savo uostus, šiuo metu deda dideles pastangas susigrąžinti krovinį.

„Mes girdime įvairių pagąsdinimų. Tačiau reikia ne politikuoti ir laukti, kas bus. Reikia dirbti taip, kad klientas būtų patenkintas ir taip tikrai pavyks išsaugoti krovinį. Visas uostas turi preciziškai dirbti, kad kroviniui judant nebūtų jokių nesklandumų“, - akcentavo S.Dobilinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų