Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas ragina aktyviau medžioti šernus Neringoje. Teigiama, kad šernų Neringos savivaldybėje dabar yra per daug.
Kaip pranešė Aplinkos ministerija (AM), medžioklės plotų naudotojams yra nurodyta intensyviau medžioti šernus. Šis nurodymas, pasak AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, yra privalomas.
Pasak pranešimo, Neringos savivaldybėje, specialistų nuomone, turėtų likti 50-60 šernų, tuo tarpu, medžioklės plotų naudotojų duomenimis, 2008-ųjų vasaros pradžioje jų buvo 150.
„Paprastai, jeigu reikalingos kokios nors išvados, yra kreipiamasi į atskirų profilių mokslo institucijas. Šiuo atveju gali būti Ekologijos institutas, Žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas. Yra specialios katedros ir laboratorijos, kurios atlieka tyrimus dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų gausos atskirame ploto vienete. Tie dalykai nėra labai sudėtingi. Kiekviename medžioklės ploto vienete (...) yra rengiami medžioklėtvarkos projektai „, - BNS ketvirtadienį sakė L. Budrys.
Jo teigimu, Medžioklės įstatyme yra numatyta, kad regiono aplinkos apsaugos departamentas gali teikti nurodymus medžioklės plotų naudotojams dėl atskirų žvėrių kiekio reguliavimo.
Leidimai medžioti šernus Neringoje išduoti medžiotojų klubui „Girinis“ ir Klaipėdos universitetui, kaip mokslo įstaigai, vykdančiai laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Pasirūpinti, kad būtų sumažinta šernų gausa Neringos savivaldybės teritorijoje yra įpareigotos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybė.
Per šį medžioklės sezoną - nuo balandžio 1 iki lapkričio 10 dienos - Neringoje sumedžioti 107 šernai. Per 2008-2009 metų medžioklės sezoną planuojama medžioti taip, kad visoje Neringos teritorijoje liktų 50-60 šernų. Tokio dydžio šernų populiacija esą leistų išvengti šių gyvūnų daromos žalos.
„Visi pripažįsta, kad pagal gyvenamąją aplinką Kuršių nerija šernui yra iš viso nebūdinga aplinka vien dėl mitybos bazės. Kad šernas galėtų gerai jaustis ir nedaryti žalos aplinkai, jam reikalingi kitokie miškai. Paprasčiausiai tie šernai (Kuršių nerijoje - BNS), žinant jų tankį, natūraliai neranda sau maisto „, - aiškino L. Budrys.
