Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Apgriaužti ir metaliniais tinklais apraišioti medžiai pačioje Klaipėdos širdyje, netoli Meridiano, ir viename iš didžiausių – Malūno parke. Taip uostamiestis kovoja su Klaipėdą pamėgusiais bebrais.
Jų kolonijos įsikūrė Danės upėje, tvenkiniuose, net šalia centre esančio Jono kalnelio. Vasaros pabaigoje, saulei leidžiantis, „TV3 žinių“ komanda vieną didžiadantį užfiksavo įsikūrusį ten esančioje dirbtinėje saloje. Ką apie tai mano vietiniai gyventojai? Štai, ką sako žmonės:
„Kam reikės, tas sumedžios.“
„Bebrai gyvena savo gyvenimą ir jų neįtakos niekas. O jei kažkas nori, kad negriaužtų, reikia imtis kažkokių priemonių ir negriauš.“
Tad ir tveria valdininkai tinklelius. Pernai panaudoti pasiteisino.
„Šiais metais esame nusimatę įrengti papildomai 110 vienetų medžio apsaugų, įrengiant metalinius tinkliukus aplink medžius“, – aiškino Aplinkos ir klimato kaitos skyriaus specialistas Dainius Jokymaitis.
Medžiotojai siūlo ir dar vieną alternatyvą – kamienus tepti ir repelentais – specialia atbaidančia medžiaga.
„Repelentai reikalauja pastovaus atnaujinimo. O lyjant lietui ir taip toliau, jų veiksmingumas prastėja“, – sakė medžiotojas Valdemaras Zakaras.
Bebrai dar labiau griaužia apsaugotus medžius
Maža to, bebrai tik dar aršiau kibo į repelentais išteptus medžius.
„Pavyzdžiui, Malūno parke yra nemažai medžių, tai, kad ir juos uždengtumėme repelento sluoksniu, bebras vis vien gali paimti nugriaužti ir su repelentu. Čia iš patirties sakome“, – pasakojo D. Jokymaitis.
Vis tik tinkleliai yra laikinas sprendimo būdas. Negalėdamas griaužti aptverto medžio, bebras eis ieškoti tokio, kuris neapatvertas, ir griauš toliau. Ypač dabar, kai pradėjo ruoštis atsargas žiemai. O joms puikiai tinka žievė ir medžių šakelės.
„Prie šakelių reikia nugriaužti kamieną ir nusiversti medį. Po to jis maitinasi smulkiąja medžio dalimi“, – komentavo medžiotojas.
Aplinkosaugininkai didelės bėdos bebrų viešpatavime nemato. Juolab, ir skundų iš savivaldybės negavo.
„Jeigu bebrai įsikūrę Klaipėdos mieste, tai jiems tinkama terpė ten gyventi ir gyvena. Jei Klaipėdos savivaldybė mato, kad yra daroma žala statiniams ar pakrantei, ar saugumas žmonių sutrikdytas, visada gali kreiptis į mūsų departamentą, kad mes išduotumėme išvadą gausos reguliavimui“, – komentavo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.
Kadangi šaudyti gyvenvietėje negalima, aplinkosaugininkai gali leisti spęsti spąstus. Bet mieste ir tai gana pavojinga – gali įlįsti išdykęs vaikas ar nepririštas augintinis. Tad prie spąstų nuolat kažkam tektų budėti. O ir ne visi klaipėdiečiai nenori bebrų draugijos: „Palikti ramybėje. – Kodėl? – Todėl. Todėl, kad gyvūnas. – Čia mes į jų teritoriją įlindome? – Būtent. – O pats nematėte? – Nepasakysiu. – Čia, ta prasme, matėte, bet neišduosite? – Būtent.“
Vasaromis ir pavasariais bebrams prasimaitinti pakanka tiesiog žolės. Tiesa, dantys nuo to ne mažiau pavojingi – gamtininkai bei medžiotojai žmones ragina prie šių gyvūnų nesiartinti. Mat medžius verčiantis bebras kaip niekur nieko gali ir koją perkąsti.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
