Vos nutirpus sniegui, Lėbartų kapinėse atsivėrė štai tokie vaizdai: čia – valstybės lėšomis sulaidotų klaipėdiečių kapai. Šiemet supiltos kapavietės atrodo lyg arimai, tiesiog bet kaip užverstos žemėmis, šalia mėtosi betono luitai, kyšo kažkokios virvės. Kad amžinojo poilsio vietai toks vaizdas – ne itin tinkamas, sako ir kapinių vedėja, kartu apžiūrėjusi kapavietes.
„Ten, kur yra nauji palaidojimai, tai vienas dalykas, turi praeiti laikas, kai turi susigulėti žemė, kad būtų galima vykdyti kitus darbus, po žiemos, kas tenai yra likę, tai nutirpus sniegui tai bus surinkta ir sutvarkyta“, – sakė Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.
Artimųjų neturinčių mirusiųjų kapai tvarkomi pagal išgales, be priežiūros jie nelieka.
„Už valstybės lėšas neprižiūrimos kapavietės yra taip pat tvarkomos 5 kartus per metus, sezonas prasideda balandžio mėnesį ir tęsiasi iki lapkričio 1-os“, – tikino Z. Stankienė.
Tačiau neprižiūrimų kapaviečių gausu ir tarp tų mirusiųjų, kurie artimuosius turi. Skaičiuojama, kad šalies kapinėse niekas neprižiūri, netvarko, nelanko kas dešimto kapo.
„Yra visokių, yra užleistų, gal neturi žmonės pinigų, gal taip nėra kam prižiūrėt, yra, bet mažai, taip kapai mano, čia iš Latvijos buvo atvažiavę, jie labai sako didelis skirtumas, tarp Latvijos kapų ir šitų čia mūsų Klaipėdos, mūsų labai patiko, sako, viskas prižiūrėta, tvarkingai, eilutėm sulaidoti“, – sako praeivis.
„Šalia mūsų net apleisti, niekas netvarko, viena močiutė palaidota, giminių nėra, stovi tas kapas apžėlęs, kiek nuravime mes aplinkui, tiek nuravim, sutvarkom, vieni, kiti, kam maišo, ne, labai daug kapų apleistų yra“, – tikina kitas kapinių lankytojas.
Neprižiūrimas kapavietes apeina komisija, jei kapas kelerius metus nelankomas, jo priežiūra perleidžiama kitiems. Klaipėdiečiai net piktai rėžia, kad esą turėtų būti baudos už apsileidimą.
Tiesa, artimųjų neturintys klaipėdiečiai laidojami su lentele, ne kryžiumi, nes nežinia, kokio tikėjimo žmogus. Per metus vien šiose kapinėse vidutiniškai palaidojama apie 30 žmonių, kurių arba nenustatytos tapatybės, arba buvo vieniši.
Kad ir jų amžinojo poilsio vieta būtų pagarbi, prieš kelerius metus pradėti statyti nedideli paminklai – jų jau per 60-imt, tačiau visiems trūksta lėšų, tad kol kas paminklai sustatyti mirusiems prieš trejus metus ir seniau.
„Gimė mintis, kad reikia įamžinti šitų anapilin išėjusių klaipėdiečių atminimą, todėl, kad atsiranda, kad ir po 50 metų ateina artimieji ieškoti kapų. Tai kad būtų padoriai atsisveikinta su klaipėdiečiais“, – sakė Z. Stankienė.
Apie po žiemos įkritusius, išvagotus, statybinių atliekų nusėtus kapus vedėja pranešė rangovui, tikimasi, kad vaizdas pagerės artimiausiu metu.
