Odis, ir kiti jo keturkojai kolegos – pretenduojantys tapti sprogmenų ieškotojais – turi keletą metų tam uoliai kartu su kinologais ruoštis. Pagrindinis šuns ginklas – itin stipri uoslė, tačiau nepaprasta teisingai išmokti ja naudotis.
Mat užuodžiamų kvapų pasaulis keturkojams – begalinis. Pagrindinė kinologo užduotis yra išmokyti šunį tame pasaulyje nepasiklysti, kad atpažintų, atrastų ir savo šeimininkui atskleistų sprogmens buvimo vietą. Ieškant sprogmenų, klaidos neatleistinos.
Tam, kad taip neatsitiktų – privalu žmogaus ir šuns bendradarbiavimą nugludinti iki menkiausių smulkmenų – visos kinologo komandos turi tapti suprantamos, kartais net be žodžių.
„Jeigu kinologas kažką pamatė akimis, kažkokį tai daiktą, neturėtų būt galbūt, jis visų pirma turėtų šunį siųsti, ir visų pirma mes mokom, lavinam šunis, kad jie dirbtų biškį per atstumą nuo mūsų“, – sakė kinologas, instruktorius Ričardas Dikas.
Užuodęs sprogmenį šuo mokomas jo šiukštu neliesti, tik ramiai atsigulti šalia. Kinologai išduoda – vadinamojo sprogmenisto darbui tinka toli gražu ne visi keturkojai.
„Jeigu jis hiperaktyvus, jis mėgsta šokinėt, kažką laužyt – tai aišku, sprogmenistas iš jo sunkiai, bet yra tokių kinologų, kurie turi patirties ir pasidaro tuos šunis“, – sako instruktorius.
Štai čia matote universalą – šis keturkojis moka rasti ir narkotikus, ir sprogmenis. Tokių šunų – vienetai. Jo šeimininkas neslepia – tam, kad savo ketverių metų augintinį paruoštų tarnybai, kartu treniravosi pora metų. Kinologas išduoda: pasirodo, šunims, visai kaip žmonėms, kartais pasitaiko blogų dienų, kai visai nesinori dirbti.
„Buvo ir su ja. Kadangi yra be galo audringas šuo, ir jai yra labai sudėtinga padaryti, kad ji ramiai ieškotų sprogmenų, niekur nuo manęs nebėgtų, nesitrauktų, buvo nemažai darbo, bet per pozityvą viską eina išmokyt ir padaryt“, – tikino pasienietis, kinologas Lukas Bugajev.
Šuo popiežiaus vizito Lietuvoje metu saugumą miniose užtikrino dirbdamas nuo ryto iki vakaro, ir galiausiai po tokio darbo ir įtampos maratono paprasčiausiai pervargo. Iš šuns nosies pasipylė kraujas. Tuomet jis buvo išleistas užtarnautų vieno mėnesio atostogų. Valstybės sienos apsaugos kinologinės veiklos vadovas Žydrūnas Karčiauskas tikina, kad kinologijos mokslas – smarkiai pasikeitęs.
„Požiūris į gyvūną pasikeitė. Tarkim, paskutinį dešimtmetį ypatingai buvo daug dresavimo metodų, kur per prievartą šuniui naudojami yra. O dabar viskas per pozityvą, per šuns pačio norą ieškoti. Jis visą laiką, matot, geros nuotaikos, tik duok ieškot, tik dirbk. Pats didžiausias laikmečio pokytis“, – sako VSAT kinologų vadovas Žydrūnas Karčiauskas.
Įvairiose Lietuvos vietose – lauke, pastatuose ir poligonuose sprogmenų mėginių tarnybiniai šunys kartu su savo šeimininkais ieškos ateinančias pora savaičių. Kartu su lietuviais mokymuose dalyvauja Latvijos ir Estijos saugumo tarnybų kinologai.