Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo. Kai kurie ekspertai teigia, kad Lietuvoje turėtų būti skiepijami ne tik atskirų sričių darbuotojai, o absoliučiai visi gyventojai, tačiau yra ir tokių, kurie negaili kritikos privalomai vakcinacijai.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo. Kai kurie ekspertai teigia, kad Lietuvoje turėtų būti skiepijami ne tik atskirų sričių darbuotojai, o absoliučiai visi gyventojai, tačiau yra ir tokių, kurie negaili kritikos privalomai vakcinacijai.

REKLAMA

Penktadienį registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą.

REKLAMA

Visų pirma tai paliestų sveikatos, slaugos ir globos sektoriaus, ugdymo įstaigų darbuotojus, taip pat tuos, kurie dirba viešojo administravimo subjektų veikloje ir profesinėje karo tarnyboje.

 Jei sprendimui būtų pritarta, tvarka įsigaliotų vasario 14 d.

Nepritaria privalomam skiepijimui

Naujienų portalui tv3.lt Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sako nepritariantis minimų darbuotojų sektorių privalomajam skiepijimui.

Anot jo, tiek viešajame administravime dirbantiems, tiek kitiems asmenims turi būti sudaryta galimybė pasirinkti patiems, ar jie nori pasiskiepyti, ar ne.

„Apie privalomus dalykus būčiau jau labai skeptiškas. Juolab, kad nėra taip, kad paskiepijus mes gauname 100 proc. garantijas, todėl šioje vietoje žmogus pats turėtų nuspręsti, kaip jam elgtis su savo kūnu ar organizmu. <....> Manau, kad žmonės daug kur nuleido rankas savo nuomonę sakydami, nes ji yra niekam neįdomi“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA

Tos pačios nuomonės laikosi ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad privalomas skiepijimas gali iššaukti norą palikti savo darbo vietas.

„Nepasiskiepijusių švietime darbuotojų yra labai nedidelis procentas ir tikrai nereikėtų jų spausti palikti švietimo sistemą, nes dėl to tik gali didėti jų trūkumas. Manau, kad jie didelės žalos sau nepasiskiepijimu tikrai nedaro“, – tikina jis.

Pasiteiravus, ar jau teko girdėti nepasitenkinimų iš švietimo darbuotojų dėl reikalavimo skiepytis, A. Navickas nurodo, kad dalis mokytojų dėl testavimo už savo lėšas jau paliko savo darbo vietas: „O kai nebebus galimybės testuotis, yra tikimybė, kad bus ir daugiau pasitraukusių“.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas taip nemano, kad reikėtų įvesti privalomąjį skiepijimą ir kitoms, A. Dulkio sąraše minimoms profesinėms  grupėms.

„Dauguma skiepijasi, kiti galbūt dar vis abejoja dėl nežinomybės ar informacijos trūkumo, tai žymiai būtų naudingiau su tais žmonėmis susitikti, juos pasikviesti, kalbėtis ir išsklaidyti tas abejones, kurie jas turi“, – aiškina jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Visiškai logiška“

Kardinaliai priešingos nuomonės sveikatos apsaugos ir kariuomenės atstovai.

„Dar vasaros pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas teigė, jog neprieštarautų sprendimui dėl privalomo skiepijimo, nes paskiepijimas turi tiesioginę įtaką kariuomenės gebėjimui atlikti savo funkcijas. Ši nuostata nepasikeitė“, – nurodo Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus vedėjas majoras Gintautas Ciunis.

Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas teigia pritariantis, kad visų sąraše paminėtų sričių darbuotojai būtų skiepijami privalomai.

„Jeigu masiškai užsikrės medicinos personalas, švietimo darbuotojai, slaugos darbuotojai, čia jau įvyks nacionalinė tragedija. <…> Visiškai logiška, kad šių sričių darbuotojams skiepai būtų privalomi. Vakcinos yra labai gerai, bet dar geriau būtų, kad absoliučiai būtų visi vakcinuoti.

Jeigu dabar vakcinuota per 80-90 proc. (sveikatos apsaugos darbuotojų – aut. past.) , tai vadinasi, dar tūkstančiai šios srities darbuotojų lieka nevakcinuoti ir gali užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Visiškai nesuprantamas dalykas, jei medicinos personalas užkrečia savo pacientus – ligonius, personalą“, – sako jis, pridurdamas kad tai būtų „skandalinga ir nepriimtina“.

REKLAMA
REKLAMA

Profesoriaus teigimu, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad reanimacijos per 80-90 proc. atsiduria neskiepyti asmenys. Jo teigimu, labai nesinorėtų, kad tarp jų būtų ir medicinos, švietimo, slaugos įstaigų personalas.

„Bent jau šių sričių darbuotojai turi būti maksimaliai. paskiepyti, kad mes galėtume išvengti tokių beprasmiškų užkrėtimų.

Žinome, kad net pasiskiepijus ir trečia doze 100 proc. nuo koronaviruso nesame apsaugoti – skiepas apsaugos nuo sunkių klinikinių formų, mirčių. Jei žmogus nepasiskiepijęs, tai jis yra potencialus reanimacijos pacientas. O kaip mes žinome, didelė dalis reanimacijos atstovų neišgyvena, jei žūsta“, – sako J. Kalbatas..

„Medicinos tarpe yra vienas kitas antivakseris“

Visgi J. Kalibatas sako ir iš sveikatos apsaugos darbuotojų girdėjęs nepasitenkinimų dėl reikalavimo skiepytis.

„Net ir medicinos tarpe yra vienas kitas antivakseris, kuris dėl kažkokių savo keistų, nesuprantamų ir antimokslinių idėjų prisilaiko tos nuomonės, kad skiepai nereikalingi ir kad mes turime visi natūraliai persirgti, įgyti natūralų imunitetą, bet taip iš tikrųjų nėra“, – sako jis, nurodydamas, kad tiems gydytojams, kuriems skiepai nereikalingi, vertėtų susimąstyti, ar jie apskirtai gali dirbti medikais.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip tikrai gali užsikrėsti ir užkrėsti savo pacientus. O tai jau – skandalas“ ,– priduria profesorius.

Sritys, kuriose dirbant skiepytis būtų privaloma

Darbai ir veiklos sritys, kuriose būtų leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo COVID-19: 

 1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:    a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;    b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;    c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

 2) socialinės paslaugos ir veikla:

 a) socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;

b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose;

 3) švietimo paslaugos ir veikla“

a) švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla;

 b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose;

REKLAMA
REKLAMA

 c) vaikų stovyklų veikla;

 4) viešojo administravimo subjektų veikla;

 5) profesinė karo tarnyba.

 Privalantis skiepytis darbuotojas, atsisakęs pasiskiepyti nuo užkrečiamosios ligos dėl aukščiau nenurodytų priežasčių,  atsižvelgiant į darbo pobūdį, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.

 Jeigu tokių galimybių nėra, jis nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys ir pagal tvarką bus laikomas įgijęs imunitetą nuo COVID-19, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje šalies teritorijoje pabaigos.

Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys nutraukia darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Tie, kurie dėl aukščiau numatytų išimčių pasiskiepyti negali, privalo periodiškai tikrintis, ar neserga COVID-19. Numatoma, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. 

 Kitais atvejais, kai skiepai nėra privalomi, už periodinį testavimą darbuotojas turi susimokėti pats arba tą padaryti darbdavys, jei šis priima tokį sprendimą.

Tokie pakeitimai įsigaliotų vasario 14 d.  

Jokios prievartos negali būti.
Skiepai nepadeda,jau po skiepų esame artimus 5 žmones palaidojo ir tegul nemeluoja,kad ne nuo skiepų iki skiepų buvo sveiki stiprūs žmones ir darbingi,tai jūs juos ir pražudyti su tuo marmalu,yra receptinis preparatas,tai tegul rašo receptą ir už tai būtu atsakingi jeigu man kas nors atsitiktu.Jokios prievartos negali būti.
Iš kur tiek šlykštaus naglumo prievartauti žmones su tais savo skiepais!!! Nu prisipirkot visokio šūdo tai ir susiskiepykit patys save, ko tiem žmonėm kišat. Juk matot, kad iš skiepų jokios naudos.
Gydo,o tada skalambija apie skiepus. Pasiskiepijau 2 dozem, sergu nuo spalio pabaigos,nebuvo gydymo 10 paru temp 40 ir visiem po...ui,kol vaikai triukšmo nepakėlė.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų