Kernavėje išdalinti istoriniai apdovanojimai: juos palydėjo ryškiausios scenos žvaigždės

REKLAMA

Komentuoti

TV3 naujienos > Lietuva > Karaliaus Mindaugo iššūkis

2023-07-06 19:25

„Tautiškos giesmės“ giedojimas liepos 6-osios vakarą jau tapo visus lietuvius vienijančia tradicija – ir visai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte tuo metu bebūtume. Tačiau neeilinės progos reikalauja tokių pat neeilinių būdų jas paminėti – šiemet, 30-ojo gimtadienio proga, TV3 televizija kvietė visą dieną truksiančiai šventei. Tegul pakili nuotaika ir pramogos lydi nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro!

REKLAMA

Valstybės dienos proga gyventojams buvo siūloma ne tik išbandyti save rekordiniame plaukime Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės, kur tempą diktavo Atlanto vandenyną perplaukęs Aurimas Valujavičius, bet ir pasiekus paskutinį tašką pirmojoje sostinėje stebėti linksmuosius istorinius apdovanojimus, kartu tradiciškai giedoti „Tautišką giesmę“ bei mėgautis ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Simonas Gentvilas Aleksandras Savickis/Fotodiena

19.30 val. Kernavėje iššūkio dalyvių ir miesto svečių sulaukė šventiniai Lietuvos istorijos apdovanojimai, į kuriuos pakvietė Mindaugas Stasiulis ir Edmundas Jakilaitis.

REKLAMA

Jų metu paaiškėjo, kas tapo garsiausia visų laikų pora, laiką pralenkusia moterimi, praktiškiausia asmenybe, prašmatniausiu baliumi, gražiausia padėka Aukščiausiajam už istorines pergales ir svarbiausiu šūkiu šalies istorijoje.

REKLAMA

Koncertą atidarė ir pradėjo Monika Linkytė, „čiūto tūto“ skambesiais užbūrusi Lietuvos publiką.

Kas vertas nugalėti, išsakydami savo nuomonę naujienų portale tv3.lt, nusprendė šalies gyventojai.

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai

(89 nuotr.)

Edmundas Jakilaitis, Mindaugas Stasiulis (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

+85

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Laura Blaževičiūtė (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Monika Linkytė (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Saulius Prūsaitis (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Edmundas Jakilaitis, Mindaugas Stasiulis (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Ieva Norkutė (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje išdalinti istoriniai apdovanojimai: juos palydėjo ryškiausios scenos žvaigždės (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Gabrielė Vilkickytė (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje išdalinti istoriniai apdovanojimai: juos palydėjo ryškiausios scenos žvaigždės (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Gabrielė Vilkickytė (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje išdalinti istoriniai apdovanojimai: juos palydėjo ryškiausios scenos žvaigždės (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Merūnas Vitulskis (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Kernavėje išdalinti istoriniai apdovanojimai: juos palydėjo ryškiausios scenos žvaigždės (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Algirdas Kaušpėdas (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

Istorijos apdovanojimai (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.)

FOTOGALERIJA. Kernavėje – šventiški Lietuvos istorijos apdovanojimai

+85

Garsiausia Lietuvos istorijos pora tapo Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

Žygimanto ir Barboros santykiai neretai vadinami viena romantiškiausių lietuviškų meilės istorijų. Jai atminti sukurtas miuziklas, nesunku rasti ir apie juos pasakojančių televizijos laidų. Turistams sukurtas net specialus keturių kalbų audiogidas, lydintis po įvairias su šia meilės istorija susijusias vietas. 25 metų Žygimantas ir jo bendraamžė Barbora buvo neseniai praradę savo pirmuosius sutuoktinius.

REKLAMA

Gana griežtų tėvų – Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo sūnus Žygimantas Augustas ne be reikalo slėpė savo jausmus ir santykius su karališko kraujo neturinčia, tačiau garsios ir turtingos šeimos dukterimi Barbora Radvilaite. Ilgą laiką gretimuose dvaruose – Valdovų rūmuose ir visai šalia esančiuose Radvilų rūmuose – gyvenę mylimieji, manoma, neretai vienas pas kitą apsilankydavo pasinaudodami abu rūmus jungiančiu slaptu tuneliu.

Vieno iš tokių apsilankymų metu mylimuosius užtikę Barboros broliai pradėjo priekaištauti Žygimantui, kad šis daro žalą Radvilų šeimos garbei. Žygimantas į tai atsakė pasižadėdamas susituokti su Barbora.

REKLAMA

Tai netrukus – praėjus ne daugiau nei dvejiems metams nuo pažinties pradžios – ir padarė. Slapta, be tėvų sutikimo. Deja, šeimos laimė ilgai netruko – Barbora po ketverių metų, sulaukusi vos trisdešimties, mirė. Tačiau karališkoji meilės istorija prisimenama iki šių laikų.

Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė

Labiausiai laiką aplenkusia Lietuvos moterimi tapo Grafaitė Emilija Pliaterytė – lietuviškoji Žana d‘Ark.

Garsių ir išsilavinusių didikų šeimoje gimusi Emilija nuo mažens buvo ugdoma geriausių mokytojų, buvo imli istorijai ir matematikai. Be to, ji buvo puiki jojikė, fechtuotoja ir šaulė. Šeima, kurioje ji augo, rūpinosi ir savo pavaldiniais, todėl Emilija turėjo nemažai progų pabendrauti su valstiečiais ir dalintis su jais savo žiniomis.

REKLAMA

Bręstant 1831 metų sukilimui prieš Rusijos imperiją, ji kartu su pusbroliu Cezariu ėmėsi iniciatyvos, ir, vadovaudami šimtams ginkluotų vyrų, paskelbė sukilimo pradžią bei pirmaisiais mėnesiais sėkmingai kovojo su rusų pajėgomis.

Nors jai buvo sudėtinga įsitvirtinti vyrų dominuojamoje kariuomenėje, kapitono laipsnį užsitarnavusi jauna mergina mūšiuose pasižymėjo sumanumu ir drąsa. Tą liudija ir jos nenoras atsitraukti į Prūsiją kartu su sunkioje padėtyje atsidūrusiomis sukilėlių pajėgomis – Emilija pareiškė, kad už Lietuvą kovos tol, kol bus gyva. Jaunoji sukilėlė, norėdama miškais atsitraukti į Lenkiją, iš kurios ketino tęsti kovą, išseko, susirgo, ir, sužinojusi apie galutinį sukilėlių pralaimėjimą, nebepajėgė ištverti ligos.

REKLAMA

Prašmatniausiu baliumi Lietuvos istorijoje tapo Lucko suvažiavimas. Europos didikai į šį miestą rinkosi aptarinėti rimtų reikalų – 1429 m. Senajam žemynui vis labiau grasino turkai, pamažu besiskverbę į kontinento gilumą. Kad kalba eitųsi sklandžiau, buvo surengtos ir didikų vertos vaišės, kuriose dalyvavo apie 15 tūkstančių žmonių. Pasak kronikų, jie suvalgė bent 300 jaučių ir dar po kelis šimtus stumbrų, elnių ir avių, o viską užgėrė šimtais statinių midaus, vyno ir alaus. Savaime suprantama, iš auksinių ir sidabrinių taurių.

Praktiškiausia asmenybe Lietuvos istorijoje tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kancleris Albertas Goštautas.

REKLAMA

Vyrui galima priskirti daugybę Lietuvos kunigaikštystei svarbių darbų. Dažniausiai jis istorijoje minimas kaip pirmojo Lietuvos statuto kūrėjas, tačiau iš tiesų jo nuopelnų sąrašas yra gerokai ilgesnis. Didikas aršiai gynė Lietuvos valstybingumą. Jo pastangomis statute įtvirtinta, kad svetimšaliai negalėtų Lietuvoje įsigyti žemių ir dirbti Lietuvos tarnybose. Taip pat jis siekė, kad iš Lietuvos būtų išvaryti lenkų vienuoliai bernardinai – esą, jie ir gyvena amoraliai, ir lietuvių kalbos nemoka, ir Lietuvos turtus išvežinėja.

Gražiausia padėka Aukščiausiajam už didžiąsias pergales Lietuvos istorijoje tapo Baroko šedevras – Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje.

REKLAMA

XVII a. Lietuva išgyveno sunkius laikus: iš rytų nesiliovė maskvėnų kariuomenės veržimasis ir 1655 m. buvo užimtas Vilnius. Iš kitos pusės, siekdami užkirsti kelią rusų įsigalėjimui, į Lietuvą brovėsi švedai. Lietuvių pajėgos buvo nualintos nuolatinių karų ir vargiai galėjo pasipriešinti.

Tačiau jau 1661 m. Lietuvos sostinę pavyko atkariauti. Taip pat sėkmingai pavyko išvyti ir švedų įgulas iš Lietuvos miestų.

To meto vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas, didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas, buvo itin gerbiamas karvedys. Tačiau šiandienos lietuviams jis galbūt netgi labiau žinomas kaip vienos gražiausių miesto šventovių – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios – steigėjas.

REKLAMA

Pirmoji medinė bažnyčia toje vietoje buvo pastatyta dar XV amžiuje. Tačiau maskvėnų invazijos metu ji buvo visiškai sugriauta. M. K. Pacas priėmė tam metui labai neįprastą sprendimą – senos bažnyčios vietoje, kuri buvo už išorinių Vilniaus sienų, statyti ne medinę, o mūrinę šventovę. Dievo namai buvo padėka šventiesiems už Vilniaus išlaisvinimą ir švedų išstūmimą iš Lietuvos.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (nuotr. Organizatorių)

Svarbiausiu šūkiu Lietuvos istorijoje tapo „Ba!“ Į dabartinės Latvijos teritoriją atsikėlus kalavijuočių ordinui, prasidėjo du šimtmečius trukęs konfliktas, kurio metu abi pusės rengė reidus viena kitos teritorijose. Vieną iš tokių 1207 m. vykusių reidų savo kronikoje ir aprašo Henrikas Latvis. Jis pasakoja apie incidentą, kai Kubeselės piliakalnį per pačias Kalėdas užima lietuviai. Pasisavinus gyvenvietėje rastus vertingus daiktus, jų dėmesys galiausiai pakrypsta į bažnyčią. Tačiau į ją įsibrovęs lietuvių karys gauna nusivilti, pamatęs, kad ant altoriaus nesimato jokių vertybių. Susierzinimą jis išreiškia vieninteliu žodeliu – „ba!“.

REKLAMA

Lietuvos istorijos apdovanojimai, kuriuos taip pat tiesiogiai transliuos TV3 televizija, bus palydėti gausaus žvaigždžių būrio. Savo pasirodymus žiūrovams ir Lietuvai scenoje skirs Monika Linkytė, Saulius Prūsaitis, Merūnas Vitulskis, Gabrielė Vilkickytė ir Ieva Narkutė.

21 valandą šalies gyventojai kviečiami tradiciniam „Tautiškos giesmės“ giedojimui, o iškart po to koncertą pratęs žinomiausi šalies atlikėjai.

Visus šventės dalyvius kviečiame dalintis užfiksuotomis akimirkomis savo socialiniuose tinkluose, pridedant grotažymes: #Liepos6 #KaraliausMindaugoIssukis #TV3.

Šaltinis: tv3.lt

2023-07-06 23:32

PEDOelitas vieni kitus apsidovanojo, prie ko čia ta liepos 6 ir Lietuva??? Bloga man nuo jų, gyvena savo sušiktam pasaulėly ir jiems atrodo, kad visur taip pat viskas.

Atsakyti