AB „Smiltynės perkėla“ generalinio direktoriaus Algirdo Žukausko manymu, reikia tobulinti įstatymą dėl neatlygintino perkėlimo per marias.
To priežastis - kai kurie verslininkai iš to pradėjo uždarbiauti, tad biudžeto lėšos naudojamos ne tam, kam yra skiriamos.
Pasak generalinio direktoriaus, netrukus bendrovė pradės kristi į finansinę duobę, nes gerokai mažėja per marias keliamų automobilių ir žmonių - lieka tik neringiškiai ir kiti lengvatininkai.
Šiemet pirmą ketvirtį „Smiltynės perkėla“ patyrė 1 mln. 400 tūkst. Lt nuostolių. Sėkmingai dirbdama vasaros sezoną, nuostolį likvidavo, ir per 9 šių metų mėnesius gavo 472 tūkst. Lt pelną, tačiau planuotų pajamų negavo. Šiemet per 9 mėnesius perkelta 495 tūkst. transporto priemonių, t. y. 5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tie 5 proc. sudaro 600 tūkst. Lt, tad pajamos per devynis mėnesius tebuvo 11 mln. 940 tūkst. Lt. Keleivių perkelta 2 mln. 260 tūkst., t. y. 3 proc. daugiau nei 2007-aisiais per 9 mėnesius.
Perkėlimo kainos didintos prieš dvejus metus. Keleivio bilietas į abi puses kainuoja 2 Lt, o perkėlimo savikaina - 2,45 Lt. Nuostoliai dengiami iš pelno liepą.
Bendrovė savo keltų darbo grafikus turi suderinti su Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybėmis. A. Žukausko teigimu, dirbant pagal grafiką kai kurie reisai neatsiperka. Pavyzdžiui, kelto reisas į abi puses kainuoja 650 Lt, o 2 val. nakties būna, sakykime, vienas automobilis, kurio perkėlimas kainuoja 40 Lt.
"Smiltynės perkėla" nenori dirbti nuostolingai, todėl, jos vadovo manymu, be kitų dalykų, reikėtų peržiūrėti ir neatlygintino perkėlimo įstatymą.
Pasak A. Žukausko, galima kelti žmones ir transporto priemones nemokamai, tačiau kiekvienos bendrovės tikslas - dirbti pelningai, tad reikėtų pagalvoti, kas turėtų atlyginti dėl to keltininkų patiriamus nuostolius.
Iki šių metų pabaigos bendrovė ruošiasi pateikti išsamią ataskaitą apie visus autotransporto priemonių kėlimus nemokamai, o tada Vyriausybė tegu sprendžia, ar reikia keisti neatlygintino kėlimo tvarką, ar ne.
Darosi „versliuką“
Kadangi įstatymas dėl neatlygintino keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias numato, jog Neringos gyventojai, joje registruotų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei jų transporto priemonės turi būti keliami nemokamai, pradėtos masiškai sudarinėti transporto priemonių panaudos sutartys.
Pavyzdžiui, Neringoje gyvenančio žmogaus vardu buvo registruoti net 6 sunkvežimiai, kurie vežė statybos medžiagas ir buvo keliami per marias nemokamai. Įtariama, jog panašiu „versliuku“ Neringoje užsiima apie 12 šeimų.
Pasak „Smiltynės perkėlos“ vadovo, prasidėjus vasaros sezonui padaugėja gyvenamąją vietą Neringoje deklaravusiųjų, sezonui pasibaigus jų sumažėja.
Žmones piktina tai, kad vasarą be eilės važiuoja automobiliai su užsienio šalių numeriais. Pasak A. Žukausko, jeigu asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Neringoje, o jo mašina registruota Latvijoje, pagal dabar galiojančias normas jis turi tokią teisę. Šiandien ne vienas lietuvis mašinas registruoja Latvijoje, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio.
„Smiltynės perkėlos“ vadovui patinka tvarka Estijos Saaremos saloje. Ūkio ministerija skiria lėšų keltų bendrovei ir apmoka tam tikrą reisų skaičių. Saaremos salos gyventojams suteikiama tik 25 proc. nuolaida bilietui. Kitokių lengvatų ir tokio dalyko, kaip važiavimas be eilės, estai neturi.
