Aštrėjant konfliktui tarp Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienos fragmentų atstatymo darbus organizavusių specialistų bei kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovų, visuomenei peršama nuomonė, jog Kauno pilies fragmentai nėra atstatomi autentiškai. Savanoriai pilies "gynėjai" rengiasi įvairioms pasipriešinimo akcijoms.
Kauno miesto savivaldybės administracija ne kartą skelbė: pilies atkūrimo projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu.
Nepaisant to, Kauno pilies draugijos narys Rimvydas Žiliūkas viešai yra pareiškęs, kad Kauno miesto savivaldybė apgaudinėja visuomenę, kuri pageidauja, jog pilis būtų atstatyta tokia, kokia buvo. Anot R. Žiliūko, valdininkai apgaudinėja ir norvegus, kurie finansiškai remia Kauno pilies atstatymo darbus. Jis nepagrįstai kaltino Kauno miesto savivaldybę ir pinigų švaistymu šiam projektui.
Tiesa yra kitokia. Kultūros paveldo objektus remiantys Norvegijos ir Europos paramos fondai Kauno piliai restauruoti skyrė beveik 2 mln. litų. Atlikus archeologinius piliavietės tyrimus ir parengus techninius restauracijos projektus, bus atkurtas geriausiai išlikęs Kauno pilies pietrytinis bokštas, pilį juosiančių sienų fragmentai, nutiesti inžineriniai tinklai. Bendra projekto vertė - 2,2 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė jam skirs 330 tūkst. litų. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2010 metų kovo pabaigos.
"Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius turi 5-6 dailininkų sukurtus vaizdus, kaip kažkada galėjo atrodyti pilis. Tačiau niekas negali atsakyti, kaip ji iš tikrųjų anuomet atrodė, todėl autentiškai atstatyti Kauno pilies neįmanoma. Archeologų atrastos pilies liekanos leidžia tik pamatyti, kaip kažkada atrodė vieni ar kiti naudoti daiktai", - sakė Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Julija Zaleckienė.
Jos bei kitų specialistų nuomone, įvairi dezinformacija gali Kauno miesto savivaldybei sutrukdyti gauti tolesnę paramą iš Norvegijos ir Europos paramos fondo projekto įgyvendinimui. Nors R. Žiliūko teiginiai visiškai nepagrįsti ir iš piršto laužti, yra jais tikinčiųjų.
Diletantiški pasvarstymai piktina ir Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujantį Algirdą Žalnierių. "Į paminklosaugininkų darbą kišasi visi, kas netingi. Pilies projektą rengė ne iš gatvės pasamdyti žmonės, o specialistai. Nėra duomenų, kaip pilis atrodė, todėl atstatyti ją pagal kažkieno įsivaizduojamas vizijas būtų kvaila", - aiškino A. Žalnierius.
Kauno pilis - respublikinis paminklas, saugomas valstybės. Archeologinių kasinėjimų metu rastus pirmosios pilies fragmentus, liekanas norima išsaugoti ateities kartoms, kad ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai turėtų galimybę pamatyti istoriją lėmusias mūrų, akmenų liekanas.
Kultūros ministerijos teigimu, Kauno pilies atkūrimo projekto metodas buvo pasirinktas teisingai. Liepos 30 d. savivaldybė gavo Kultūros ministerijos pranešimą, kad jau patvirtintas Kauno pilies liekanų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
