Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma – vystosi žaibiškai ir kasmet pasiglemžia šimtus tūkstančių gyvybių.
„Melanoma yra pigmentinių ląstelių vėžys, kuris turi tendenciją labai greitai metastazuoti. Pasaulyje buvo nustatyta 350 tūkstančių naujų melanomos atvejų ir apie 100 tūkstančių žmonių mirė dėl šios ligos“, – sakė Kauno ligoninės dermatovenerologė Daiva Stanienė.
Didžiausia rizika – daug apgamų turintiems žmonėms. Mokslininkai ieško būdų, kaip kovoti su šia mirtina liga.
Tyrimus atlieka ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai – jie kuria naujus dažiklius, tam tikrus cheminius junginius.
„Buvo tikslas dažyti ląsteles, bet buvo pastebėta, kad tos ląstelės pradėjo blukti ir taip išsiaiškinta, kad yra fotodinaminis aktyvumas tų junginių. Veikiant šviesai ląstelės pradėjo mirti“, – aiškino KTU disertantė Gabrielė Varvuolytė.
Dėl cheminių junginių ir šviesos poveikio vėžinėse ląstelėse prasideda sudėtingi susinaikinimo procesai.
„Absorbuodami tam tikro bangos ilgio šviesą, jie generuoja aktyviuosius deguonies junginius, kurių susidarymo metu paveikiama vėžinių ląstelių DNR ir jos sunyksta, žūsta“, – pasakojo Organinės chemijos katedros profesorė Eglė Arbačiauskienė.
Užkirsti kelią melanomos plitimui ir pacientus apsaugoti nuo mirties dabar padeda tik ankstyva diagnostika ir operacija. Deja, mirtingumas nuo šios ligos išlieka itin aukštas.
Žmonėms teks palaukti
Šviesos terapija pasaulyje sparčiai populiarėja ir gali būti taikoma onkologinių ligų gydymui. Su dažikliais sukurtą priemonę naudoti būtų gan paprasta.
„Geriausias pasisavinimo būdas būtų kremas su dažikliu. Jo kiekis turėtų būti labai mažas. Užtepam ant odos, palaukiam kelias valandas, nuplaunam tą kremą, apšvitinam tą paveiktą vietą ir tiek“, – kalbėjo G. Varvuolytė.
Mokslininkai sako, kad jei pasitvirtins naujasis metodas, pavyks išsaugoti daugiau gyvybių ir chirurgo skalpelio neprireiks. Tačiau kol tokią priemonę galės naudoti žmonės, praeis keleri metai. Kol kas tyrimai atliekami tik laboratorijoje su ląstelėmis,
„Vaistinių medžiagų kūrimas užtrunka ilgą laiką. Reikalinga begalė tyrimų, tai jei kalbam apie laiką, tai gali 10 ir daugiau metų vieno vaisto sukūrimas užtrukti“, – teigė E. Arbačiauskienė.
Būtina nustatyti ne tik priemonės efektyvumą, bet ir galimą šalutinį poveikį.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:







































































































































































































































































