Gavusi Ūkio ministerijos leidimą plėsti energijos gamybos pajėgumus ir atlikusi ūkinės projekto dalies įvertinimą bei tęsianti kitas procedūras, UAB "Kauno elektrinė", kaip trečiadienį Kauno miesto tarybos kolegijos posėdyje sakė jos vadovas Rimandas Stonys, tikisi išvengti galimo vilkinimo, kurį nulemtų reikalų miesto savivaldybėje tvarkymas.
Norint nedelsiant pradėti įgyvendinti vieną milijardą litų investicijų siekiantį projektą - pastatyti kogeneracinę elektrinę Kaune, reikia patvirtinti savivaldybėje detalųjį planą, atlikti būtinus suderinimus bei kitas procedūras ir gauti statybai leidimą. Jei tai per ilgai neužsitęs, pasak R. Stonio, 2013 metų pirmąjį ketvirtį galima tikėtis pirmojo projekto etapo pabaigtuvių. Kaunas turės naują elektrinę, kuri bus kur kas patikimesnė ir naudingesnę už esamą šiluminę elektrinę, tarnaujančią miestui beveik 30 metų.
Dar iki kolegijos posėdžio R. Stonys buvo prašęs miesto merą parašyti vienai iš Vokietijos draudimo bendrovių tarpininkavimo raštą - oficialų patikinimą, kad miesto vadovai pritaria naujos elektrinės statybai. Toks raštas padėtų įtikinti užsienio partnerį investuoti Kaune.
Kolegijos posėdžio metu meras Andrius Kupčinskas pareiškė atsisakąs tarpininkauti tarp dviejų privačių ūkinių subjektų ir laiško vokiečių bendrovei nerašysiąs. Mero patikinimu, projekto įgyvendinimas - pačių verslininkų interesas, rizika bei atsakomybė, kurių savivaldybė neketina prisiimti ir daryti jiems įtaką.
Meras A. Kupčinskas priminė, jog Užsienio reikalų ministerija buvo siūliusi į Kaune lapkritį vykusio Vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio dienotvarkę įtraukti ir Kauno elektrinės statybos, dėl kurios reikalingumo viešai suabejojo šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, klausimą. Tačiau Energetikos ministerija tą klausimą iš dienotvarkės išbraukė, kol kas palikdama miestui pačiam jį spręsti.
"Tai - ne vien Kauno reikalas, bet visos Lietuvos energetinės strategijos klausimas", - pabrėžė meras, ragindamas dar gerai padiskutuoti apie būsimą projektą, o tik paskui priimti sprendimą. Mat kyla abejonių, ar elektrinės statytojas neužkirs kelio miestui įgyti alternatyvą - naujus energijos gamybos šaltinius.
"Savivaldybė ir, tikiuosi, daugelis kolegų neturi suinteresuotumo dėl naujos elektrinė statybos, išskyrus tai, kad miestiečiai gautų kuo pigesnę šilumą. Kitas klausimas: jei bus pastatyta nauja privati elektrinė, tačiau nebus atnaujinti miestui priklausantys šilumos tinklai ir infrastruktūra, tada nuostolių našta guls tik ant savivaldybės ir miestiečių. Mes, be to, laukiame, kokios pozicijos šiuo klausimu laikysis Vyriausybė", - sakė meras A. Kupčinskas.
"Diskusijų laikas išseko. Negalima amžinai diskutuoti, reikia ir veikti", - ryžtingai kalbėjo verslininkas R. Stonys, dar primindamas, kad "nauja elektrinė neužtikrins visų poreikių, tai liks atviri keliai visiems kitiems investuotojams, jei tik tokių atsiras". O dar geriau, jo manymu, alternatyvų šaltinį - pavyzdžiui, šiukšlių ir biomasės deginimą, "įkurdinti" šalia esamos Termofikacijos elektrinės, nes būtent jos teritorijoje atsilaisvins 20 hektarų žemės, kuri miesto bendrajame plane nurodoma kaip energetikos reikmėms tinkamas plotas.
ELTA primena, kad naujai įkurtos ("Gazprom" valdomos "Termofikacijos elektrinės" pagrindu) UAB "Kauno elektrinės" siekis - partnerystės pagrindu panaudojant ir užsienio kapitalą pastatyti miestui elektrinę. Tačiau į kolegijos narių klausimus, kokios pozicijos laikosi "Termofikacijos elektrinės" savininkai, atsisakantys vykdyti ją perkant prisiimtus įsipareigojimus dėl milijoninių investicijų, ar žadama mokėti netesybas (baudą) dėl sutarties nesilaikymo, atsakymų iš R. Stonio jie neišgirdo.
Tuo tarpu Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas ryžtingai palaikė verslininkus, besirengiančius statyti Kaune elektrinę.
"Kauno elektrinės" planus gyrė ir akademikas Jurgis Vilemas, teigdamas, kad netolimoje ateityje atsivers didžiulės energijos eksporto galimybės, o Lietuva tarnaus kaip regionas tarp Rytų ir Vakarų. "Nieko kito efektyvesnio, be dujų ir atsinaujinančių šaltinių, šilumos gamybai nėra. Žinoma, Lietuva po Ignalinos atominės uždarymo dar turės pakankamai galių, bet energetikos ūkis yra pasenęs. Tikėtis, kad jį išgelbės vėjo jėgainės, būtų naivu", - pabrėžė akademikas.
Miesto vadovas priminė, kad savivaldybė pati kai ką konkretaus daro dėl atliekų deginimo ir biomasės įmonių projektų įgyvendinimo. Todėl siūlymai, kad šie projektai taip pat būtų susaistyti su galimai būsima Kauno elektrine, yra nepriimtini, juolab laukiant dėl jų sprendimo tik 2016 metais.
Kolegijos siūlymu, verslininkai turės elektrinės projektą pristatyti visai Kauno miesto tarybai bei jos pasikviestiems į posėdį energetikos specialistams. Mero manymu, miesto tarybai reikia pateikti visą informaciją: kas labiausiai suinteresuotas elektros energijos kuo didesnio kiekio importu į Lietuvą, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, ir kokios jėgos susikerta dėl naujos elektrinės Kaune statybos.
