Kauno kolegija ir farmacijos darbuotojų profsąjunga: kodėl universitetai manipuliuoja statistika ir ES teise?

Vaistininkus rengiančių Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai prašo prezidento G. Nausėdos vetuoti Farmacijos įstatymo pataisas, tačiau pasak Kauno kolegijos ir farmacijos darbuotojų profsąjungos atstovų, pateikia iškreiptą statistiką ir faktus. 

Pasak Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjo Aurimo Galkonto, universitetų kreipimesi teigiama, kad 2004–2019 metais, kai LSMU ir VU vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, vaistininko kvalifikaciją, pasak universitetų, įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų̨, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų. Tačiau katedros vedėjo teigimu, aukštosios mokyklos tiesiog nebendradarbiauja. 

„Įstatymiškai iki pat dabar farmakotechnikai galėjo tęsti studijas universitete ir įgyti magistro laipsnį bei tapti vaistininkais. Tačiau 2016 metais į tęstines farmacijos studijų programas universitetuose įstojo paskutinieji farmakotechnikai. Šiuo metu Farmakotechnikas, norintis tapti vaistininku, po studijų, trukusių trejus metus, kolegijoje turi stoti į universitetą ir pradėti mokytis nuo nulio – dar penkerius metus“, – akcentuoja A. Galkontas. 

Jis sako, kad farmakotechnikai yra pakliuvę į savotiškus spąstus. Jis teigia nesuprantantis universitetų nenoro bendradarbiauti užtikrinant pakankamą farmacijos specialistų kiekį šalyje, mat farmakotechnikams teorinė galimybė persikvalifikuoti į vaistininkus ir išlyginti studijų skirtumus buvo pratęsta iki 2020-ųjų, tačiau universitetai dar prieš terminą užkirto tam kelią. 

Kokia nauda universitetams? 

„Ne paslaptis, kad vaistininko studijos universitete yra itin brangios. Tai viena iš priežasčių, kodėl moksleiviai rinkdavosi kolegiją. Juos motyvavo galimybė ateityje pratęsti studijas universitete ir įgyti vaistininko išsilavinimą. Kai kurie studijas kolegijoje rinkdavosi ir dėl praktikos, kuri trunka visą pusmetį“, – aiškina A. Galkontas. 

REKLAMA

Pasak jo, dar nereiškia, kad visi absolventai – tiek farmakotechnikos, tiek farmacijos studijų – dirbs vaistinėse. Kai kurie įsidarbina valstybinėse institucijose, užsienio farmacijos kompanijose ar tęsia mokslinę veiklą aukštojo mokslo įstaigose. Todėl specialistų stoka ir stojančiųjų gretų retėjimas signalizuoja apie grėsmingą situaciją. 

„Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1234 farmakotechnikai, iš kurių 898 dirba vaistinėse. 40 proc. farmakotechnikų yra vyresni negu 60 metų. Dėl minėto įstatymo pakeitimų jie patirtų skaudų smūgį – likus metams ar net mažiau iki pensijos, vyresnio amžiaus farmakotechnikai liktų be darbo. Beje, 60 proc. visų farmakotechnikų dirba regionuose – tai reiškia, kad be farmacijos specialistų, vietinės vaistinės ir galimybės įsigyti medikamentų liktų mažesni šalies miestai“, – sako A. Galkontas. 

Skaudina abejonės kompetencija 

Pasak Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Linos Ganatauskienės, didelė dalis farmakotechnikų dirba mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, o vaistininkai juos dažniausiai prižiūri nuotoliniu būtu arba į vaistinę atvykdami keletui valandų. 

„Daugelį farmakotechnikų skaudina kalbos, kad jie gali pakenkti pacientų sveikatai, nes yra baigę tik studijas kolegijoje ir neturi magistro laipsnio. Tai kokį specialistą tada rengia kolegija, aukštoji ne neuniversitetinė įstaiga? Mūsų profsąjunga turi Sorbonos universiteto nepriklausomo teisininko analizę, kurioje pabrėžiama aukšta mūsų šalies farmakotechnikų kompetencija, nes mokslai trunka 3 metus, kai daugumoje ES šalių tik 1,5 metų. Manyčiau, kad esminis momentas yra klaidinantis pareigų pavadinimas – farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas. Tai iš tiesų klaidingas 

požiūris, nes farmakotechnikai nuolat kelia kvalifikaciją kaip ir vaistininkai, jie privalo kas penkerius metus išklausyti 120 valandų trunkančius kursus, – aiškina pašnekovė. 

REKLAMA

Jai antrino ir A. Galkontas, pabrėždamas, kad farmakotechnikai kvalifikaciją kelia kartu su vaistininkais, klausosi tų pačių seminarų ir lektorių. Be to, Europos farmakotechnikų asociacijos tyrimo duomenimis, būtent Lietuvoje ruošiami farmakotechnikai mokosi bene daugiausiai skirtingų studijų dalykų. 

Skleidžiama netiesa dėl ES direktyvos 

Farmakotechnikos katedros vedėjas A. Galkontas pabrėžė, kad ši įstatymo pataisa pateikta neva siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, tačiau net joje nėra nurodoma, kad vaistininko priežiūra negali būti nuotolinė. 

„Priešingai, Europos Komisija yra išaiškinusi, kad nuotolinė farmakotechnikų priežiūra gali būti ir ją puikiai taiko mūsų kolegos Danijoje. Šios pataisos šalininkai nuolat kalba, kad tik vaistininkai gali suteikti kokybiškas farmacines paslaugas, o tuo pat metu vaistai ima ir atsiranda degalinėse bei prekybos centruose. 

Šie veiksmai prieštarauja vienas kitam. Uždrausime farmakotechnikui dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra, bet leidžiame vaistais prekiauti bet kur“, – klausimą kelia Farmakotechnikos katedros vedėjas. 

„Neabejoju, kad ir dabar galima rasti kompromisą bei priimti visus tenkinantį sprendimą, nekeliantį nerimo nei farmacijos specialistams, nei pacientams. Žingsnis atsisakyti kelių dešimčių patirtį ir reikiamas kompetencijas turinčių farmacijos specialistų valstybei būtų pernelyg brangus, juo labiau, kai tenka kovoti su COVID – 19 pandemija ir spręsti vaistininkų trūkumo klausimą“, - reziumavo Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina. Ganatauskienė.


Rašyti komentarą...
B
Būtent
2020-12-31 10:06:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paskutiniame sveikatos reikalu komiteto posėdyje, kai buvo svarstoma ši tema, jau net pats p. Matulas pripažino, kad negali būti jokiu išlyginamuju, “nes negalima slaugytojai dasimokyti iki gydytojo, taip ir čia”. Abu autoriai dalyvavo tame posėdyje, tai kokios dar išlyginamosios studijos??? Kaltina universitetus, kad laikosi taisykliu???
Atsakyti
0

N
Na jau na jau
2020-12-30 14:17:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
kolegijos pačios niekada neieškojo kompromisų ir nebendradarbiavo su niekuo, išskyrus tinklais... ruošia absolventus net nesusimąstydami, ką jie veiks pabaigę ir dėl to kalti universitetai. Kaltinimai universitetams iš viso absurdiški - nė vienas universitetas neteigė, kad negali iš esmės būti kokybiškos nuotolinės priežiūros, tačiau Lietuvoje būna taip, kad jei griežtai nereguliuosi, gausi visišką chaosą. Taip ir yra - vaistinėse konsultuoja kas nori ir ką nori, o to ES teisė tikrai nenumato
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų