Kauno medicinos universiteto klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.
Tokį sprendimą trečiadienį posėdyje priėmė ministrų kabinetas.
Pasak pranešimo spaudai, pagrindinė Kauno klinikų statinių dalis pastatyti 1936-1939 metais pagal prancūzų architekto Urbain Cassan projektą.
Rengdamas projektą, U.Cassan konsultavosi su medikais bei skyrių vadovais ir, atsižvelgdamas į jų reikalavimus, siekė maksimalaus pastatų funkcionalumo. Šešių pirmųjų klinikų pastatų bendras plotas siekia 160 tūkst. kv. m, jie sujungti 1 km ilgio, 2,2-2,3 metro pločio požeminiais tuneliais, pritaikytais medicinos įstaigos reikmėms.
Per Antrąjį pasaulinį karą klinikas užėmusi vokiečių kariuomenė naudojo jas savo reikmėms. Pokario metais klinikų sklypas buvo padidintas ir netrukus klinikų kompleksas buvo toliau plečiamas. 1949 metais pasikeitė kai kurių pastatų paskirtis.
Nuo 1964 metais vyko rekonstrukcijos, atsirado papildomų statinių. 1967 metais pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas, 1972 metais - Akušerijos ir ginekologijos korpusas, 1974 metais - 240 lovų Akių ligoninė, 1976 metais - 120 lovų Kardiologinė ligoninė, 1982 metais - Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas.
Klinikų teritorijoje įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti dekoratyviniais spygliuočiais, Neries krante išsidėstęs pušynas.
Anot pranešimo, paminklosauginiu požiūriu Universiteto klinikų statinių ansamblis yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs savo pagrindinės funkcijos: šiuo metu Kauno medicinos universiteto klinikos yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų. Dabartinį Kauno klinikų statinių kompleksą sudaro 15 pastatų.
2003 metais KMU klinikų statinių kompleksas buvo įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Trečiadienį jis paskelbtas kultūros paminklu, tuo pabrėžiant šio kultūros paveldo objekto nacionalinę reikšmę.
