Lygiai metus Kauno apskrities viršininke dirbusi Ona Balžekienė neslepia, jog užimdama politinio pasitikėjimo postą žinojo, kad teks dirbti ir tarsi likvidatore, nes Vyriausybės sprendimas naikinti apskričių administracijas jau buvo paskelbtas. Iki "paskutinio skambučio" teliko pusmetis - reforma bus baigta iki 2010-ųjų liepos. Interviu Eltai O. Balžekienė pradėjo nuo to, kas "labiausiai skauda".
- Puikiausiai žinojau, kad apskritis reiks uždaryti, kaip ir atominę elektrinę. Tiesa, ji uždaroma pusmečiu anksčiau, bet atominė bent lobistą turėjo, kuris lyg ir stengėsi, kad uždarymo data būtų atitolinta. Turėjo ir daugiau palaikytojų, kurie ragino priešintis ir nepaklusti. O mes nesipriešiname ir dirbame, beje, nelengvą darbą, nes funkcijų administracijai kol kas patikėta labai daug.
Vyriausybės paskelbtoje 2008-2012 metų programoje pasakyta, kad įkūrus regionus bus naikinamos apskritys. Manau, dabar panaikinus apskritis atsiras stambesni vienetai - regionai. Konkrečių sprendimų ar įstatymo šiuo klausimu dar nėra. Tik jau žinoma, kad mes dalį apskričiai patikėtų funkcijų perduodame savivaldybėms, dalį - ministerijoms.
- Iš šalies žvelgiant, Jūs neabejotinai galėtumėte 2010-uosius pavadinti metais su daugeliu nežinomųjų, o gal tik taip atrodo?
- Iš tikrųjų dar lieka daug neišspręstų problemų ir neatsakytų klausimų. Manau, kitaip ir nebuvo galima tikėtis, nes tokios didelės institucijos (naikinamos visoje Lietuvoje esančios apskričių administracijos) likvidavimas vyksta pirmą kartą. Nėra į ką pažiūrėti ir pasakyti: imam ir perkeliam tą patirtį. Tariamės su Vyriausybe, savivaldybėmis ir pertvarkos proceso metu bendrai kuriame atsakymus į daugelį klausimų.
- Pavyzdžiui, tokių - kam atiduoti Zoologijos sodą, jei Kauno miesto savivaldybė jo kratosi?
- Ir tokių. Iš pradžių Vyriausybės sprendimas buvo tą sodą perduoti savivaldybei. Kaip ir Pedagoginį muziejų. Abi šios institucijos yra respublikinio lygmens. Todėl, manau, visai logiškas dabartinis sprendimas Zoologijos sodą perduoti Aplinkos, o Pedagoginį muziejų - Švietimo ir mokslo ministerijoms.
Dar galiu pridurti, kad laukiame Vyriausybės atsakymo ir į mūsų pasiūlymą, kurį parengėme ilgai diskutavę su Muzikinio teatro, Kauno filharmonijos, Dailės instituto bei kitų įstaigų vadovais dėl J. Naujalio gimnazijos reorganizavimo į menų mokyklą, sujungiant į vieną centrą muzikos ir dailės mokslus, kaip tai padaryta sostinėje, M. K. Čiurlionio mokykloje.
- Dar neminėjote socialinių įstaigų, kas sutinka tapti jų šeimininku, jei iš anksto žinoma, kad bendras finansavimas 2010-aisiais dėl krizės smarkiai mažėja?
- Kadangi globos, priežiūros ir panašios funkcijos atiteks savivaldybėms, tai jos taps ir atitinkamų įstaigų šeimininkėmis. Iš tikrųjų finansavimo klausimas bus labai aštrus ir 2010-aisiais, ir 2011-aisiais, bet kur kas aštresni ir svarbesni, manau, šiuo atveju turi būti globotinių poreikiai. Seneliams ar globojamiems vaikams valgyti reikia kasdien ir be priežiūros jų negalima palikti. Tas klausimas turėtų rasti vietos tarp savivaldybių prioritetų.
- Ką pavyko Kauno apskričiai nuveikti per tuos metus, kai jai vadovauja Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovė Ona Balžekienė?
- Galiu pasidžiaugti ir netgi tuo didžiuojuos, kad Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus valia pagaliau pasiektas sprendimas dėl Kauno viešojo logistikos centro įsteigimo. Pirmuoju etapu jo steigimas vyks Karmėlavoje. Jei pamenat, iki tokio sprendimo buvo nuveikta nemažai darbų, daug diskutuota, ginčytasi, derintos pozicijos, ieškota geriausio varianto. Dabar šiam centrui beliko gauti valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą. Tikimės, jog sausį toks statusas bus patvirtintas, nes centro įkūrimas bus reikšminga visam Kauno regionui ir ekonominiu, ir kultūriniu požiūriais investicija.
2009-aisiais pagaliau patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialusis planas, nors dėl jo kai kurių sprendinių vyko netgi teisminiai procesai. Teismas pripažino, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams LEZ teritorijai yra teisėtas. Ginčytina lieka tik paimamos žemės kaina.
- O kaip Kauno apskrities viršininko administracijai sekėsi skirstyti Europos Sąjungos paramos lėšas, juk iš pradžių šis procesas kažkoks vangokas buvo?
- Mums pavyko iš 351 mln. litų paramos lėšų, teksiančių regionui iki 2013-ųjų, paskirstyti 237 mln. litų. ES paramos tikslas, primenu, pirmiausia - mažinti skirtumus tarp regione esančių savivaldybių. Ir manau, įgyvendinusios tuos projektus, kurie parėmimą gauna, 8 Kauno regiono savivaldybės paspartins savo vystymąsi, išlygindamos ekonominius, kultūrinius bei kitokius netolygumus bei padėdamos kurti gyventojams geresnę gyvenimo, mokymosi ir darbo aplinką.
- Pradėjusi dirbti KAVA viršininke žemės nuosavybės teisių atkūrimą pavadinote "kraujuojančia žaizda", tai ar pasisekė per metus bent kiek ją apgydyti?
- Kai kas pasisekė, kai kas ne. Kitaip, manau, sektųsi, jei tam procesui vykdyti būtume gavę visas žadėtas lėšas. Dabar, deja, vietoj 8,3 mln. litų gavome tik 2,3 mln. litų. Kad ir kaip būtų keista, žemės grąžinimas natūra Lietuvoje prasidėjo tik 2003-iaisiais. Tai, kad žemė buvo tapusi kilnojamuoju turtu, manau, nulėmė prieštaringą situaciją, kurioje mes visi atsidūrėme. O reformos pabaiga, kai žemės trūksta, kelia daug konfliktų. Abejoju, ar jų sumažės, kai žemės grąžinimą miestuose perims vietos savivaldybės, o kaimuose - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tikrai joms nepavydžiu.
Netikėjau, kad šiais laikais, kai visuomenė besivystydama, daug pažengusi į priekį, dėl žemės gali būti tiek daug pykčio, bylų tarp brolių ar svainių ir panašiai. Žinoma, dėl žemės žmonės bylinėjasi ir su apskrities viršininko administracija. Šiuo metu turime apie 600 tokio pobūdžio bylų. Jas irgi perduosime tiems, kas iš mūsų perims funkcijas.
- Ar visas funkcijas tik nuo liepos išdalijate kitoms institucijoms, juk taip, urmu, galima pridaryti nemažos sumaišties?
- Nuo sausio 1 dienos jau ne mūsų administracija, bet Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas rūpinsis statinių pripažinimu tinkamais naudoti, detaliųjų planų patikrinimo aktais, juridinių ir fizinių asmenų prašymais, statybos leidimais ir panašiais dalykais. Jam perduodame dalį etatų, funkcijų, patalpų bei inventoriaus.
Ta proga galiu pasakyti, kad vienas sunkesnių, man tekusių darbų, tęsis ir 2010-aisiais. Tai - įspėjimų apie atleidimą iš darbo įteikimas apskrities viršininko administracijos personalui. Net 106 žmones jau "išsiuntėme į nežinią". Viltingu to darbo nepavadinsi, nes mums puikiai žinoma situacija darbo rinkoje.
- Bet metų sandūros šventės visada turėtų būti viltingos, tai ką džiugaus patyrėte, ko tikitės 2010-aisiais?
- Man asmeniškai pati džiugiausia buvo per Šventas Kalėdas Prisikėlimo bažnyčioje įteikta Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus padėka, švenčiant Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejų. Tikiu, kad 2010-ieji bus ne tik sunkūs metai. Viliuosi, jie taps nuoširdesnio susikalbėjimo ir supratimo, geranoriškumo ir dvasingumo metais.
- Dėkoju už pokalbį.
