Cerebriniu paralyžiumi sergantį sūnų auginanti kaunietė mano, kad dėl sūnaus negalios kalti medikai, ir per teismus reikalauja piniginių kompensacijų.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti civilinę bylą, kurioje Dana B. skundžia Kauno apygardos teismo nutartį, atmetusią jos ieškinį dėl 1 milijono litų kompensacijos reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas yra atmetęs moters prašymą priteisti jai ir jos sūnui, kuriam dabar 8 metai, pinigines sumas. Motina pageidauja, kad jos sūnui iš Kauno medicinos universiteto klinikų būtų priteista 800 tūkstančių litų neturtinės žalos, o jai - 200 tūkstančių neturtinės žalos - iš viso 1 milijonas litų.
Be to, ieškovė prašo priteisti jai daugiau nei 46 tūkstančius litų turtinės žalos bei sūnaus slaugai kas mėnesį iki pat jo mirties mokėti minimalios algos dydžio sumą.
Kūdikis Danai B. gimė 1998-ųjų lapkričio 11 dieną Kauno medicinos universiteto klinikose.
Gimdyme dalyvavusi gydytoja užfiksavo, kad vaisiaus vandenys buvo žali. Tai reiškė, kad kūdikis gimė pernešiotas.
Vėliau kūdikį ėmė kamuoti traukuliai.
Tuo tarpu medikai sako, kad motina nesikreipė į klinikų registratūrą nustatyta tvarka dėl gimdymo, todėl kūdikį pernešiojo dėl savo kaltės.
Kūdikio besilaukiančią moterį stebėjo Centro poliklinikos medikai. Asmens sveikatos istorijoje įrašyta, kad vaisius vystėsi normaliai. Buvo planuota, kad kaunietė gimdys spalio 23-iąją.
Spalio 30-ąją, jau suėjus gimdymo terminui, moteris asmeniškai kreipėsi į klinikų nėštumo patologijos skyrių, į gydytoją Mečislovą Černiauską. Tačiau medikas nėščiąją išsiuntė atgal į namus.
Į gimdymo skyrių kaunietė buvo paguldyta tik lapkričio 10 dieną - praėjus, kaip teigiama ieškinyje dėl žalos atlyginimo, 17 dienų po preliminarios gimdymo datos.
Stacionarizavus Daną B., jos pačios ir jos vaisiaus būklė buvo gera.
Kitą dieną buvo nutarta skatinti gimdymą - po puspenktos valandos trukusio gimdymo pasaulį išvydo moters pirmagimis.
Motina teigia, kad gimdymo metu medikai be pagrindo naudojo preparatą oksitociną, o tai sukėlė naujagimiui deguonies trūkumą.
Motinos pretenzijas dėl, jos manymu, nekokybiškai suteiktų ir bei nekokybiškų paslaugų, aiškinosi Valstybinė medicinos audito inspekcija, Valstybinė medicinos audito inspekcija, Kauno medicinos universiteto klinikų medicininės etikos komisija, buvo atliktos dvi deontologinės teismo ekspertizės.
Medikai sako, kad mama neadekvačiai vertino sūnaus būklę - jau gydant vaiką stacionare, nekviesdavo personalo traukulių metu, nereguliariai ir nepilnai sugirdydavo vaistus savo sūnui, buvo atsisakiusi prieštraukulinių medikamentų.
Jų teigimu, vaiko ligos priežastys gali būti sąlygotos nėštumo metu buvusiomis sąlygomis ir pogimdyviniame laikotarpyje atsiradusiomis priežastimis, neatmestinas ir genetinis faktorius.
Atsakovas, Kauno medicinos universiteto klinikos mano, kad ieškinyje pateikti konkretūs kaltinimai klinikų darbuotojams neturi pagrindo, ieškovei ir jos sūnui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, klinikų darbuotojų veiksmai negalėjo būti naujagimio smegenų pažeidimo priežastimi.
Apeliacinio teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė BNS sakė, kad šios bylos nagrinėjimas atidėtas iki liepos mėnesio. Teismas nutarė išsireikalauti visų ekspertizių išvadų originalus, dokumentus iš prokuratūros dėl medikų veiksmų. Į kitą posėdį kviečiamas gydytojas M.Černiauskas, į kurį asmeniškai buvo kreipusis ieškovė. Teismas šalis rekomendavo pagalvoti apie naujos ekspertizės skyrimą šioje byloje.
